And this, my dear friend, seems to be the end of it. Le Bliogs are dead. And the Bliogosphere is full of corpses of the dead poets.
Oh captain, my captain.
Vienas po kito krito didieji rašytojai, iškeitę savo amatą į like-knopkę, nuorodas su lolcats snukučiais ar kokį patogesnį būdą keistis beprasmiais bitais, baitais ir kitais aukšto laipsnio dvejetukais. Not that I can blame them.
Mes, rašytojai (pronounce with sarcasm), buvom ta karta, kurią blog'ai užpuolė netikėtai. Universitetiniai vaikiai, neturintys rimtos veiklos, rašantys beprasmius tekstus su viltim plačiajam pornografijos interneto vandenyne užmegzti kontaktą su skaityti mokančia būtybe.
Ir tuomet, lygiai taip pat staiga visi užaugom. Susiradom darbus ar bedarbystę, žmonas ar vyrus (spėju kai kurie ir tą, ir tą) ir rūpesčius dėl šildymo sezono (fun fact: vaikystė oficialiai baigiasi, kuomet pradedi rūpintis šilumos kainomis), benzino kainų bei visų kitų žemiškų dalykų. Užaugom ir tapom rimti, užimti ir pavargę. Tokiom sąlygom, juk nerašysi pseudo-pasakų internautams ir internovoms. O net jei ir prisėstum prie apdulkijusios (o pas kai ką - lipnios) klaviatūros, ką gi papasakotum? Liūdnas trydaliones apie neįveikiamą kasdienį status-quo? Hamster-like existence, without the entertainment of the running-wheel.
So yeah, that's where we are now. Trūnijančios RSS nuorodos, užcache'inti puslapiai ir tyliai šnabšdama tiesa apie pabaigą, technologinių inovacijų sukeltą paviršutiniškumo marą.
It's like I'm living with a bandwidth-lag of some sorts. Žmonės migruoja iš visų (interwebinių-)sferų, kurios man suteikia bent kiek džiaugsmo. Visų pirma žmonija nustojo bendrauti akis į akį, tuomet, tarsi skęstantį laivą, paliko IRC (my long lost love...) ir galiausiai išsilogino iš blogger, wordpress or whatever mutated notepad they used...
***
O po tokio nuostabaus intro, su gerbiamu skaitytoju bei visa kita interneto fauna, atsisveikina ir paranoid.lt. I did my best, I had my fun(z), but it's over now. Negaliu pasakyt, jog savo rašliavom pasiekiau tai, ko norėjau ar radau tai, ko ieškojau, bet turiu pripažint, jog per savo menkų, retų, tačiau įsimintinų įvykių prizmę bent šiek tiek geriau pažinau save patį. And I suck:D
Aaaanyhow, kaip ir kiekvienas mažo biudžeto, šūdinų aktorių prigrūstas filmas, šis blog'as turės savo sequel'ą. Tiksliau aš ir toliau rašysiu, tik kitur, ne čia. Rašysiu (Achtung, baby!) angliškai, apie dalykus, kurie nedomina populiaraus jaunimo, kurie daugelio internautų RSS-skaityklėse krenta į folder'į TL;DR, ir kurie wouldn't get you laid even at the brink of dies irae: math, statistics, literature and all the nerdy things in between. Put the lotion in the basket...
Užuot rašęs "ant viršaus", nutariau migruot iš paranoid.lt į dar dažais kvepiantį domain'ą, nes seriously? Have you read this shit? ALL of it? And - NO - to answer your unspoken question, it's not nerdyfatguy.com.
Tiek naujienų. Ačiū dar kartą tiems, kurie skaitė ir komentavo. Paskutinis atsisakantis RSS subscription, išjunkit šviesą.
-- paranoid

