Notes to Self: Chapter V: Freedom to know...stuff

Metas pašnekėti apie ypač aktualią mums, studentams, temą: švietimą. Šiuo metu sėdžiu "Ohio State University", berods didžiausiame ir garsiausiame Ohio valstijos universitete. Šiokia tokia smulkmena: dabar yra 00:45h.

Šiame krašte internetas, knygos, media ir visa kita, visose su švietimu susijusiose įstaigose yra free. Bibliotekos čia veikia visa parą, internetas ne barakinis ir ne sh+'inis (inside joke), vienžo ne imitacija:-) Tiek įeinant, tiek išeinant, nereikia pateikti jokių dokumentų, studento id. Ateini, sėdi prie kompo ir dirbi. Ir nesvarbu ar tu studentas iš Kazachstano, ar benamis, parduodantis savo inkstus per eBay. Priėjimą prie tinklo turi visi. Visi gauna galimybę tobulėti (or watch porno n shit..).

Palyginimui situacija VU: jei tamsta esi VU studentas, tada turi galimybę prisėst prie neto (bent jau Ekonomikos Fakultete). Jis dažnai veikia, kartais siunčia, na bet iš esmės nėra blogas. Knygos čia taip pat nemokamos, tiesa kai kurių svarbių (kartais svarbiausių) knygų tenka po egzempliorių dvidešimčiai-penkiasdešimčiai studentų. Na bet ne bėda, juk visa svarbiausia medžiaga yra išdėstoma paskaitų metu... [skamba garsus ironiškas juokas]

Dabar pabandykim pritaikyt analogišką situaciją Lietuvai: aš, JAV studentas, atvykstu į Lietuvą, tarkim studijuoti kokiam nors VU (bet kokiam VU iš visų galimų VU). Pirmąją savaitę universitete susipažįstu su dėstomais dalykais, gaunu literatūros sąrašą. Kas toliau? Toliau: Sovietų Sąjungos laikus primenančios eilės prie knygų (ne, tų eilų asmeniškai nepamenu, tiesiog mėgstu šį išsireiškimą). Knygos, kaip anais laikais bet kas, čia yra deficitinis produktas. Lauki valandą-dvi, jei pasiseka. Jei sekasi dar labiau, tai knyga išduodama ilgesniam nei savaitė laikotarpiui. Jei sekasi vidutiniškai, tuomet savaitei ar net mažiau:-) (Konstitucijoje rašoma, jog kiekvienas turi teisę į aukštąjį mokslą, bet teisė į vadovėlius į šio straipsnio interpretaciją turbūt neįeina, tiesa?). Man, pripratusiam prie visad prieinamo informacijos srauto ir perteklinių resursų, žinoma, šiek tiek keista, bet aš numoju ranka. Semestras įsibėgėja, o mano tvarkaraštyje šeši dalykai. Neramiai žiūriu i rašomojo stalo stalčių, kuriame laikau vadovėlius. Ten guli plonytė "Prognozės ir ekonometriniai modeliai", išduota vietoj pagrindinio vadovėlio ir "Makroekonomika" - beveik nedeficitinis vadovėlis (prielaida: aš studijuoju ekonomiką).

Žinoma, čia viskas remiasi i pinigus ir nereikia norėti per daug. Bettt argi mums, studentams, ne vienodai rodo? Vyriausybės dotacijos, pajamos iš įmokų už mokslą, perlaikymų ir panašiai, maži atlyginimai dėstytojams. Po galais, kur jūs viską kišat?!

Apie Ohio State University Campus net nenoriu kalbėt. Keturi stadionai, baseinas, kelių aukštų treniruoklių salė,

jau minėta, visą parą veikianti biblioteka, ežeras, fontanai, "universitetinės" gatvės, monumentai, kavinės (kuriose gaivieji gėrimai kažkodėl nemokami. Yes, nemokami) ir...mmm~~ panelės:-D. Vienžo, aplinka čia tikrai šio to verta. Beje, Universitetinis miestelis yra toks didelis, kad jame kursuoja specialūs autobusai...mjoa.

Apibendrinimui tegaliu pasakyti, jog suvokęs amerikiečių požiūrį į švietimo ir informacijos prieinamumo svarbą, likau abstulbęs. Man darosi šiek tiek negera pagalvojus, kad po kelių mėnesių grįšiu prie senų gerų deficitinių "prekių" ir darviniško kovojimo dėl "intelektinio išlikimo". Visur gerai, bet juk namie geriausia?!

---- * ----
Post hoc picturae: