2008 m. kovo 16 d.

Sveikas, pasauli. Dar kartą

Noriu rašyti. Apie bet ką...bet kam...

Šalin visas banalybes, visus pamąstymus apie gyvenimą (koks jis smagus ar koks jis liūdnas), šalin visus pasipiktinimus politika, žiniasklaida, tarptautiniais konfliktais, terorizmu ir kylančia infliacija, šalin visa tai, kam ir taip skiriama per daug laiko...šalin visa tai, kas gal ir yra svarbu, bet kas ilguoju laikotarpiu tėra tuščiai praleistas laikas. Šalin viską...kas buvo iki šiol...

Verčiu naują lapą ir rašau tai, kas man svarbu šiuo metu. Nauji paragrafai apie tai, kas neleidžia naktį užmigt, kas smagiai nuteikia ir žada viltį...ir kas ją atima. Žinau, skamba kažkaip pernelyg rimtai, tačiau nereikia daryti skubotų išvadų! Tai, kas yra svarbu man - nebūtinai turi būti svarbu Jums. Tai, kas sukelia man nerimą gali Jus atpalaiduoti... Jau seniai pastebėjau, kad mano požiūris į kai kurias problemas, į kai kuriuos sudėtingus (ir lengvus) kasdien kylančius klausimus gali būti radikaliai kitoks, nei Jūsų. Kai kas pasakytų, kad tai yra sveikintina, kiti - smerktina. Velniop Jūsų nuomonę. Kiekvienas iš mūsų turi teisę į savo požūrį, savo nuomonę, todėl niekas neprivalo atsisakyti savo pasaulėžiūros, sekti kažkieno pėdomis ir mėgdžioti kitų mintis vien dėl to, kad tos mintys yra aiškiau pateikiamos, patogesnės tam tikroje situacijoje.

Visos iki vienos (ko gero įskaitant net ir cituojamas) mintys šiame žodžių kratinyje, kurį nuo šiol vadinsiu savo blog'u, bus iki paskutinės siūlės subjektyvios. Jokio konformizmo, jokių kompromisų.

Štai tokia yra įžanga į mano blog'ą.