Aš esu bedievis Zaratustra: aš vis dar verdu kiekvieną galimybę savo puode.
- F. Nietzsche
Kadangi lygiai prieš mėnesį kolega kasmetinės kovo 29'osios - džiaugsmo dienos - proga padovanojo man George'o Cockroft'o magnum opus "Kauliukų žmogus", aš jį ir perskaičiau:). Kaip kolega jau minėjo - skaičiau užtikrintai, tačiau lėtai. Nėra nieko geresnio, kaip skirti pusvalanduką prieš miegą nuostabiai šizovai pornuškei:D Taigi, trumpai apie siužetą:Kygoje pasakojama apie Luke'ą Rhinehart'ą - linkusį į savižudybę ir viduje jau mirusį iš nuobodulio, įprastą darbas-šeima gyvenimą gyvenantį Manhattan'o psichiatrą. Viską pakeitė pokerio vakaras...liūdni draugai ir tas pats liūdnas gyvenimas. Tą vakarą Luke'as atrado kauliuką. Ir išmetė vienaakę. Na ir viskas..
Kauliukų teorija in the nutshell: Užuot sprendęs ką pasirinkti bet kokioje situacijoje, kauliukžmogis sudaro pasirinkimų sąrašą ir skiria kiekvienam variantui tam tikras tikimybes (iškris vienaakė ar triakė: ... Iškris dviakė, keturakė ar penkiaakė: ... Iškris šešiaakė: ... ). Tiek variantus, tiek tikimybes pasirenka pats kauliukžmogis. Galutinį nuosprendį priima Dievas Šansas. Tokio elgesio prielaidos: žmogus pagal nutylėjimą yra viena-stabili-vienalytė asmenybė (išskyrus draugus šizofrenikus), tačiau nepaisant to, tas pats žmogus gali turėti labai daug, kartais nesuderinamų, troškimų, pvyzdžiui: būti gerbiamu psichiatru, vaikų prievartautoju ir Jėzumi:). Kauliukas padeda gyventi visoms slypinčioms ir nedominuojančioms asmenybėms, vidaus troškimams:
Mano teorija tokia: mes visi turime menkų ar mažumai atstovaujančių impulsų, kuriuos gniaužia normali asmenybė, todėl jiems retai pavyksta išsivaduoti ir pasireikšti. Troškimą suduoti savo žmonai tramdo orumo ir moteriškumo sąvokos bei noras turėti sveikus indus. Troškimą būti religingam suvaldo žinojimas, kad neva esi ateistas. <...> Tie mažumos impulsai yra asmenybės negrai. Jie neturėjo laisvės nuo tada, kai išsiugdė asmenybė; jie tapo nematomais žmonėmis.
Iš "Kauliuko knygos"
Turbūt nesunku įsivaizduoti koks savo aplinkai atrodo visus savo sprendimus atsitiktinumu remiantis žmogus?
Grožinės literatūros kūriniai man patinka tuom, kad kiekvienoje knygoje gali atrasti dalelę savęs. Plačiau šią nerišlią ir iš konteksto iškritusią mintį aiškinčiau taip: dar nebuvau skaitęs knygos, kurioje nebūtų personažo su kuriuo galėčiau save tapatinti (nebūtinai knygos herojumi...kartais save galima pamatyti ir viename puslapyje atsiradusiame ir to pačio puslapio pabaigoje mirusiame personaže) ar bent jau nebūtų situacijų, kuriose elgčiausi panašiai kaip tas personažas....iki šiol:) "Kauliukų žmoguje" neatradau nieko artimo, turbūt todėl, kad išmetęs vienaakę neičiau prievartauti savo kaimynių, o išmetęs dviakę nežudyčiau buvusio paciento ...Būtent tai, mano galva, neleido man pakankamai gerai įsigilinti į knygą..
Įspėjimas tiems, kurie visgi susidomėjo šia knyga ir ruošiasi ją perskaityti: siūlau tai daryti kontroliuojamoje asmeninėje erdvėje, o ne, pvz, viešajame transporte, kadangi ši knyga turi kelias neįprastas mano (ir, gali būti, Jūsų) literatūros sąraše esančioms knygoms ypatybes, kaip antai: atviros sexo scenos ir žodis pimpalas (kartu su visais įmanomais sinonimais), pasikartojantis kone kiekviename iš devyniasdešimt penkių skyrių. (Smagu buvo skaityti šią knygą riedant traukiniu namo: šalia sėdinčiam žmogui pakako vieno vienintelio žvilgsnio į atsitiktinį puslapį, atsitiktinę eilutę..and there it is...)
Grožinės literatūros kūriniai man patinka tuom, kad kiekvienoje knygoje gali atrasti dalelę savęs. Plačiau šią nerišlią ir iš konteksto iškritusią mintį aiškinčiau taip: dar nebuvau skaitęs knygos, kurioje nebūtų personažo su kuriuo galėčiau save tapatinti (nebūtinai knygos herojumi...kartais save galima pamatyti ir viename puslapyje atsiradusiame ir to pačio puslapio pabaigoje mirusiame personaže) ar bent jau nebūtų situacijų, kuriose elgčiausi panašiai kaip tas personažas....iki šiol:) "Kauliukų žmoguje" neatradau nieko artimo, turbūt todėl, kad išmetęs vienaakę neičiau prievartauti savo kaimynių, o išmetęs dviakę nežudyčiau buvusio paciento ...Būtent tai, mano galva, neleido man pakankamai gerai įsigilinti į knygą..
Įspėjimas tiems, kurie visgi susidomėjo šia knyga ir ruošiasi ją perskaityti: siūlau tai daryti kontroliuojamoje asmeninėje erdvėje, o ne, pvz, viešajame transporte, kadangi ši knyga turi kelias neįprastas mano (ir, gali būti, Jūsų) literatūros sąraše esančioms knygoms ypatybes, kaip antai: atviros sexo scenos ir žodis pimpalas (kartu su visais įmanomais sinonimais), pasikartojantis kone kiekviename iš devyniasdešimt penkių skyrių. (Smagu buvo skaityti šią knygą riedant traukiniu namo: šalia sėdinčiam žmogui pakako vieno vienintelio žvilgsnio į atsitiktinį puslapį, atsitiktinę eilutę..and there it is...)
Neišvengiama žmogaus lemties tragedija yra ta, kad jis šika
- Ėrich'as From'as
Grįžtant prie knygos...Manau, kad tai nėra lengvas skaitalas ir (jei jau nusprendėte jį skaityti) jį skaitant reiktų gan gerai ir giliai panagrinėti tokią gyvenimo koncpeciją, ko ji verta. Asmeniškai vienintelė nauda, kurią man suteikė ši knygą yra tokių dilemų kaip "Ką šiandien valgyti: makaronus ar bulves" sprendimo radimo mechanizmo pasiūlymas. Jei tik turėčiau lošimų kauliuką, labai lengvai atiduočiau tokius sprendimus jam:)
Asmenine, konservatoriška ir nelanksčia mano nuomone, knygą vertinu 6/10
Asmenine, konservatoriška ir nelanksčia mano nuomone, knygą vertinu 6/10
