Vos baigiau įrašą apie dėdę, nutariau pacheck'int kaip sekasi mažajam lakūnui, kurį priglaudėm prieš porą dienų. Kregždūnas šian atrodė daug stipresnis, kedeno savo plunksnas, turškėsi vandeny ir t.t. Kadangi sakalo rezidencija buvo kažkaip šešėlyje, pamaniau kad jam daug smagiau būtų šiek tiek sušilti, todėl batų dėžutę pastačiau taip, kad vienas jos kampas būtų apšviestas saulės. Have no idea what happened, bet vos tik kregždūnas gavo šiek tiek tiesioginių saulės spindulių, jam tarsi įsijungė backup-generator'iai, ko pasekoje paukštūnas pradėjo plazdėti (s ar z?) sparnais, karstytis ir leisti kregždūniškus garsus. Kadangi sakals rodė tokią iniciatyvą judėti, pamaniau kad būtų smagu išnešti jį 
laukan ir leisti šiek tiek pasipraktikuoti bent jau pakilimą, o jei gerai seksis ir kažką panašaus į skraidymą.Pirmas skraidūno bandymas po geros minutės dvejonių buvo pakilimas+5 metrai puslankiu 30 cm aukštyje. Nors kregždūnas ir neatrodė labai užtikrintas savimi (tūpimas kiek priminė avarinį lėktuvo nusileidimą neišleidus šasi) nutariau jam šiek tiek padėti, t.y. leisti pasitreniruoti skraidymą be pakilimo (laikiau paukštuką ant delno ~ metro aukštyje). Bandymo rezultatas: ~150 metrų puslankiu, tada staigus pakilimas į 30m. aukštį ir įsimaišymas į kregždžių būrį (~20-30 skraidūnų). Hell yeah! Dėl viso ko apėjau visą kiemą, ieškodamas šiurkštaus nusileidimo pėdsakų, bet kadangi nieko neradau, manau kregždūnas jau sklando ten, kur jam ir priklauso.
Be strong, my little airborne friend!:-D
