Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu kaip ir neturiu jokio rimto...ar apskritai kokio kito užsiėmimo - pagaliau da'mušiau N. Gaiman'o "American Gods" . Šiaip knygas skaitau gan lėtai (nes kitaip nelabai ką teatsimenu:-)), o be to mėgstu skaitydamas daryti research'ą (susirasti žemėlapyje minimas vietas, išsiaiškinti nežinomus pavadinimus/asmenis ir t.t.), tad knygą, kurią pradėjau dar prieš sesiją baigiau tik šįvakar. Anywho..
Iškart galiu pasakyti, kad knygą (visais aspektais) vertinu 10/10. Taigi tie iš jūsų, kurie domitės mitologija/istorija mėgstate fantastiką ir (vietomis) kiek vulgariai gudrų (ar gudriai vulgarų) rašymo stilių (ale C. Palahniuk - "Fight Club" tipo smart talk), - siūlau baigus skaityti tą šlamštą, kurį dabar skaitote pereiti prie šios knygos.Visiems kitiems trumpas reziume (net nesistengsiu rašyti taip, kad karc netyčia ko nors nepaspoilinčiau, tad read at your own risk..)
Taigi, kaip jau turbūt galima įžvelgti vien iš pavadinimo - knyga vienaip ar kitaip liečia religiją ir dievus:
"Furthermore, it goes without saying that all of the people, living, dead, and otherwise in this story are fictional or used in a fictional context. Only the gods are real"
Kaip žinia - Amerika nėra tas kraštas, kuris turi gilias šaknis ir tradicijas (visos jo tikrosios šaknys ir tradicijos gyvena rezervatuose arba vadovauja kazino), tad neturi ir tikrosios religijos. Iš esmės N. Gaiman'as teisus: kiekvienas atvykęs į Ameriką (XVI-XXa) su savimi atsivežė ir savo religiją - savo dievus. Kaip aš esu konstatavęs - iš savo patirties (ir pastebėjimų) - religija daugiau ar mažiau jau yra mirusi (išskyrus, žinoma, tas šalis, kuriose religijos pavadinimas inkorporuotas į valstybės pavadinimą...o Konstituciją atitinka pusantro tūkstančio metų senumo religinis tekstas). Taigi šie du teiginiai iš esmės ir yra siužeto kertiniai akmenys.
Pagrindinis knygos herojus - bičas, visų vadinamas Shadow (Shadow had done three years in prison. He was big enough and looked don't-fuck-with-me enough that his biggest problem was killing time).
Atlikdamas paskutinę savo bausmės savaitę Shadow sužino, jog jo gyvenimas daugiau mažiau tapo nieko (šūdo) vertas, kadangi automobilio avarijoje žuvo vienintelė jo egzistencijos prasmė (They didn't tell you? Her voice was calm, emotionless. Your wife died with my husband's cock in her mouth, Shadow). Pakeliui į žmonos laiduotuves Shadow sutinka žmogų, kuris pasivadina Trečiadieniu (turbūt neatspėsit kodėl..) ..long story short... Shadow pradeda dirbti Trečiadieniui. Darbo aprašas: You protect me. You transport me from place to place. You run errands. In an emergency, but only in an emergency, you hurt people who need to be hurt. In the unlikely event of my death, you will hold my vigil. And in return I shall make sure that your needs are adequately taken care of.
Dar kartelį long story short: pasirodo, kad Shadow turi atlikti ne paprastas bodyguard'o-šoferiaus funkcijas, bet padėti Trečiadieniui sukviesti senuosius dievus (Skandinavų/Egipto/Indijos dievus...net airių fėjas ir belenką į ką tik žmonės tikėjo nuo senų laikų) kovai prieš naujuosius dievus (naująją paradigmą)(moderniosios technologijos/internetas/žiniasklaida/transportas..(žinau, kad skamba daugmaž juokingai, bet knygoje tai pateikta gan logiškai...tad screw you!)), kadangi pastarieji bando išnaikinti senuosius dievus ir taip įtvirtinti savo panteoną (Tell him that we have fucking reprogrammed reality. Tell him that language is a virus and that religion is an operating system and that prayers are just so much fucking spam).
Toliau siužeto detalių nepasakosiu...nebūkit kebabai ir perskaitykit šią knygą. It's worth your time..
Kad nepamirštumėt šios be galo jums aktualios informacijos, dar kartą paminėsiu, jog be siužeto (kuris turi ne vieną plot-twist'ą. Mhuahaha) daug prie bendros knygos kokybės prisideda ir meistriškas rašymo stilius:
"He was too cold to shiver. His eyes hurt. This was not simply cold: this was science fiction. This was a story set on the dark side of Mercury, back when they thought Mercury had a dark side. This was somewhere out on rocky Pluto, where the sun is just another star, shining only a little more brightly in the darkness. This, thought Shadow, is just a hair away from the places where air comes in buckets and pours just like beer"..tad turint tokią vaizduotę kaip mano..ši knyga yra kur kas geresnis laisvalaikio praleidimo būdas nei žiūrėjimas kaip vienas su kitu kovoja tympomis vilkintis žmogus-šikšnosparnis ir ryškiu lūpdažiu išsipaišęs žmogus-pokštas.<...>"This was beyond a joke. This had moved beyond foolishness, slipped over the line into genuine twenty-four-karat Jesus-Christ-I-screwed-up-big-time territory"
