Beskaitydamas O. Wilde'o "The Picture of Dorian Grey" for no good reason nor any connection possible prisiminiau per gamtonaudos ekonomiką pateiktą mintį, kad realiai altruizmas tėra aukštesnė (dvasinė) egoizmo forma. Galit ginčytis - I don't really care - bet man toks sulyginimas tada pasirodė be galo prasmingas ir teisingas. Visos taisyklės, žinoma, turi išimčių, bet kita vertus so does everything.
Anywho.. tolimesnė minties seka (tuo metu mąstydamas perskaičiau gal tris Grėjaus lapus, iš kurių nepamenu nei vieno žodžio) kažkaip nukrypo į kitą smagų terminą: veidmainiavimą (angl. Hipocrisy. Žinoma, dalis iš jūsų iškart pagalvojo apie Hipokratą ir kuo čia dėta medicina. Don't worry, diplomą vis tiek gausit). Kažkaip ėmiau ir pagalvojau, kad veidmainiavimas nėra toks jau blogas dalykas...atvirkščiai: veidmainiavimas parodo, jog žmogus elgiasi racionaliai. Let me explain..before you light up the torches. Agituodamas už tam tikrą idėją (nesvarbu kokio masto: globalią (pvz pacifizmą) ar kiek lokalesnę ('Ne purvinoms kojinėms!')) žmogus vienaip ar kitaip lygiuojasi į tam tikrą socialinę grupę: bendraminčius (jei toks tikslas neegzistuotų, tada nafig viešai skelbt ką galvoji?). Priklausymas tai grupei be socialinių poreikių patenkinimo gali turėti ir kitų pliusų, pvz: chicks digg you more. Bet kokiu atveju, toks veiksmas (nuomonės viešinimas) yra racionalus poelgis, turintis konkretų (ar daugmaž numatomą) tikslą.
Viešai išsakytos savo nuomonės nesilaikymas taip pat yra racionalus (vėlgi..gali būti tiek globaliai ("hey, loook..they got oil!") tiek lokaliai ("ajj..tingiu šian skalbt..gal ryt?") tol, kol apie tai nesužino ta grupė, kuriai priklausai:-) (išskyrus, žinoma, lokalų pavyzdį ir guilty conscience). Taigi, veidmainis vienu metu gauna naudą iš dviejų šaltinių, tuo tarpu sąžiningas (lygtais tokių būtų...) asmuo džiaugiasi tik gaiviu kvapu bute..arba papildomu laiku blog'inimui.
Anywho.. tolimesnė minties seka (tuo metu mąstydamas perskaičiau gal tris Grėjaus lapus, iš kurių nepamenu nei vieno žodžio) kažkaip nukrypo į kitą smagų terminą: veidmainiavimą (angl. Hipocrisy. Žinoma, dalis iš jūsų iškart pagalvojo apie Hipokratą ir kuo čia dėta medicina. Don't worry, diplomą vis tiek gausit). Kažkaip ėmiau ir pagalvojau, kad veidmainiavimas nėra toks jau blogas dalykas...atvirkščiai: veidmainiavimas parodo, jog žmogus elgiasi racionaliai. Let me explain..before you light up the torches. Agituodamas už tam tikrą idėją (nesvarbu kokio masto: globalią (pvz pacifizmą) ar kiek lokalesnę ('Ne purvinoms kojinėms!')) žmogus vienaip ar kitaip lygiuojasi į tam tikrą socialinę grupę: bendraminčius (jei toks tikslas neegzistuotų, tada nafig viešai skelbt ką galvoji?). Priklausymas tai grupei be socialinių poreikių patenkinimo gali turėti ir kitų pliusų, pvz: chicks digg you more. Bet kokiu atveju, toks veiksmas (nuomonės viešinimas) yra racionalus poelgis, turintis konkretų (ar daugmaž numatomą) tikslą.
Viešai išsakytos savo nuomonės nesilaikymas taip pat yra racionalus (vėlgi..gali būti tiek globaliai ("hey, loook..they got oil!") tiek lokaliai ("ajj..tingiu šian skalbt..gal ryt?") tol, kol apie tai nesužino ta grupė, kuriai priklausai:-) (išskyrus, žinoma, lokalų pavyzdį ir guilty conscience). Taigi, veidmainis vienu metu gauna naudą iš dviejų šaltinių, tuo tarpu sąžiningas (lygtais tokių būtų...) asmuo džiaugiasi tik gaiviu kvapu bute..arba papildomu laiku blog'inimui.
