Kažkodėl (tuoj paaiškinsiu, kad visgi ne kažkodėl) tik dabar pastebėjau, jog per balandžio mėnesį, na, bent jau kol kas, esu parašęs vos 3 įrašus. Ir šiaip, neberašau nei twitter'y (buvau net ištrynęs viską naxer), o ir vibe'as mane užknisa. Įdomu, kodėl gi aš nebeblog'inu? (rhetorical..rhetorical question, people)
Esu giliai (you couldn't even imagine) įsitikinęs, jog blog'inimas man yra labai smagus užsiėmimas ir gal net kažkiek naudinga veikla (therapy nation?). Prisėdi, parašai niekeno neskaitomą ir visiškai nieko nepakeičiančią ir nieko neįtakojančią nesąmonę (ar aš rašau, ar ne - šis google serveris vis tiek veikia ir veiks), tačiau dėl to jauties smagiau.
Taigi, šian prisijungęs ir pamatęs, jog šį mėnesį visiškai nieko nepaburbėjau (išskyrus apie perskaitytas knygas...o toks ten ir burbėjimas) ėmiau ir susimąsčiau - kas man? Kaip ir kiekvienas šaunus mūsų šaunaus fakulteto užaugintas ir paupgrade'intas ekonomistėlis, įsimečiau ceteris paribus ir ėmiau nagrinėt savo gyvenimą one fokked-up day at a time. Kas pasikeitė? Matot, aš turiu tokią teoriją, jog pastaruoju metu mažiau blog'inu dėl to, jog šią veiklą pakeitė kažkokią kitokia (kažkas kitas) - daug smagesnė ir prasmingesnė. Po kokių 0,12sek. jau turėjau atsakymą (kurį, if you're not retarded - Jūs jau turėjot prieš gerą minutę). Houston, we have a personal life again! (we = aš ir mano enormous...ego).
Things don't change - we change (-- H. D. Thoreau). That may be the case. Vien pakeitus požiūrį į tuos pačius dalykus ar bent jau mažiau burbant, galima pasiekt visai neblogų rezultatų. Visų pirma, vien tas faktas, kad leidi sau susikurt įvairias naujas galimybes (norint laimėt loterijoj visgi reikia turėt bent vieną loterijos bilietą) jau yra gera pradžia. Kaip koks Taipžmogis pradedi sakytviskam kai kam TAIP - ir jau gyveni visai kitą gyvenimą. Ar.. bent jau veiki kažką daugiau nei tik anonimiškai blog'ini anoniminei auditorijai (as pathetic as it may be...).
Anyhow, one thing led to another ir pradėjau pastebėt, kaip blog'inimą pradeda keist kiti, lyg ir daug prasmingesni užsiėmimai su - wait for it - tikrais žmonėmis. Galiausiai, žmogau, pasieki tokį lygį, kuomet rašyt čia atrodo stačiai mažvaikiškas ir kvailas dalykas (shocked, aren't you?). Sulėtėja apsukos, pradedi mažiau blevyzgot, bet for some reason - it feels right.
Esu giliai (you couldn't even imagine) įsitikinęs, jog blog'inimas man yra labai smagus užsiėmimas ir gal net kažkiek naudinga veikla (therapy nation?). Prisėdi, parašai niekeno neskaitomą ir visiškai nieko nepakeičiančią ir nieko neįtakojančią nesąmonę (ar aš rašau, ar ne - šis google serveris vis tiek veikia ir veiks), tačiau dėl to jauties smagiau.
Taigi, šian prisijungęs ir pamatęs, jog šį mėnesį visiškai nieko nepaburbėjau (išskyrus apie perskaitytas knygas...o toks ten ir burbėjimas) ėmiau ir susimąsčiau - kas man? Kaip ir kiekvienas šaunus mūsų šaunaus fakulteto užaugintas ir paupgrade'intas ekonomistėlis, įsimečiau ceteris paribus ir ėmiau nagrinėt savo gyvenimą one fokked-up day at a time. Kas pasikeitė? Matot, aš turiu tokią teoriją, jog pastaruoju metu mažiau blog'inu dėl to, jog šią veiklą pakeitė kažkokią kitokia (kažkas kitas) - daug smagesnė ir prasmingesnė. Po kokių 0,12sek. jau turėjau atsakymą (kurį, if you're not retarded - Jūs jau turėjot prieš gerą minutę). Houston, we have a personal life again! (we = aš ir mano enormous...ego).
Things don't change - we change (-- H. D. Thoreau). That may be the case. Vien pakeitus požiūrį į tuos pačius dalykus ar bent jau mažiau burbant, galima pasiekt visai neblogų rezultatų. Visų pirma, vien tas faktas, kad leidi sau susikurt įvairias naujas galimybes (norint laimėt loterijoj visgi reikia turėt bent vieną loterijos bilietą) jau yra gera pradžia. Kaip koks Taipžmogis pradedi sakyt
Anyhow, one thing led to another ir pradėjau pastebėt, kaip blog'inimą pradeda keist kiti, lyg ir daug prasmingesni užsiėmimai su - wait for it - tikrais žmonėmis. Galiausiai, žmogau, pasieki tokį lygį, kuomet rašyt čia atrodo stačiai mažvaikiškas ir kvailas dalykas (shocked, aren't you?). Sulėtėja apsukos, pradedi mažiau blevyzgot, bet for some reason - it feels right.
