2009 m. gegužės 8 d.

Studentus economicus (Part I: Introduction)

Taigi, šian yra ta ilgai laukta diena, kuomet pabaigiau paskutinį bakalauro pakopos studijų semestrą.

Ta proga pateiksiu savo įvertį arba tiksliau nuomonę apie pastaruosius ketverius čia (VU/EF) praleistus studijų metus, apie ekonomikos discipliną ir apskritai apie studijų kokybę (turbūt net neskaitę jau nutuokiat mano Standpunkt'ą šiuo klausimu) ir šiaip belenką, kas susiję su studijomis.

So here we go..

Visų pirma, kad suprastumėt su kuo turit reikalų, atskleisiu, jog šiemet baigiu Ekonomikos (ekonominės analizės specializacija) bakalauro studijas. Pamenu, prieš ketverius metus žodis "ekonomika" atrodė kažkoks beveik mistinis ir daug žadantis. Panašu, jog artimiau susipažinus su šia disciplina mistikos neliko nei kvapo, o pažadai taip ir liko pažadais:-)

Užbėgdamas tekstui už akių (imagine that), turiu pasakyt, jog "ekonomisto" specialybė Lietuvoj, mano galva, apskritai nėra reikalinga. Bent jau VU/EF nesuteikia jokių specifinių žinių, jokio pranašumo, t.y. nėra to, ko nesugebėtų MIF'inis matematikas perskaitęs "Varian Micro" ir "Mankiw Macro". Be to, Lietuvos darbo rinka (ir apskritai rinka) yra pernelyg maža, o valstybės fiskalinė (apie monetarinę net nekalbėsiu) politika pernelyg stipriai apribota, kad būtų sukurta ~300/metus ekonomistų-štampofkių paklausa (kur mes visi telpam?!). Belenkokiems ekonominiams sprendimams (valstybės mastu) priimti pakanka trijų tą patį universitetą baigusių ekonomistų, tad mano nuomone 30'ies eko-freakų per metus pasiūla būtų daugiau nei pakankama (cituojant klasikus: "būtų soooooooočiai").

Aišku, ekonomika (turbūt kaip ir bet kuri kita disciplina) turi labai įdomių (bent jau teorijoje) temų ir natūraliai pritraukia smalsų studžių. Tai, ką studijuoji (kad ir koks šlamštas tai būtų), ilgainiui pasidaro įdomu, bet vienaip ar kitaip tai yra paprasčiausias confirmation bias, tad tas susidomėjimas tėra sintetinis ir nėra čia ko persistengt džiaugiantis. Praėjus kuriam laikui pradedi skaityt populiariosios ekonomikos leidinius, straipsnius (working papers), juokiesi iš ekonominių/ekonometrinių pokštų ir ploji katučių įvairiems modeliams bei sofistikuotoms (ką jau bekalbėt apie ilgainiui suformuojamą sofistikuotą ekonominio-žargono žodyną) jų interpretacijoms. Bet kaip bepažiūrėtum, ekonomika yra full of shit. Pseudo-science at its best. Apskritai, ši disciplina turėtų vadintis ekonomine filosofija, nes čia kiekybiniai metodai is just a sophisticated way of deliverin' BS (sofistikuoti ekonomistai mėgsta žodį "sofistikuotas").

We all are fools of randomness, ir kiekviena ekonomisto prognozė geriausiu atveju yra sophisticated guessing. Šiuo požiūriu meteorologo profesija yra artimiausia ekonomistui: we both guess at what will happen, and when it does not happen - we explain why not and continue guessing. Kokia prasmė būt specialistu srityje, kurioje tavo prognozių tikslumas turi labai aiškų statistinį skirstinį (ne, ne Gauso). Argi ne žavu klausytis žymaus (read: rodomo per teliką) ekonomisto prognozių, o joms nepasitvirtinus (dar geriau, įvykus VISIŠKAI priešingam atvejui) išgirst "Ne nu, čia ir taip buvo aišku, kad taip atsitiks.."?

Visai kas kita, mano nuomone, yra behavioural economics (ekonomika + psichologija + lošimų teorija + socialinė antropologija+ all the cool stuff those bastards won't teach you). Aišku, šis ekonomikos porūšis praktiniu požiūriu turbūt yra dar mažiau pritaikytinas, bet OMFG koks jis saldus teorijoje. People are not rational. They're retarded and are in no way even related to the homo economicus ir apskritai, joks mažiausių kvadratų metodas čia (kaip ir gyvenime) nieko Jums nepaaiškins. Stupidity cannot be estimated, tačiau vistiek mes (VU ekonomistai) ketverius metus trinam praperstas auditorijas mokydamiesi kaip tai padaryt. The problem with the rat race is that even if you win, you're still a rat (-- Lily Tomlin)

Tol, kol valstybės lygio ekonominiai sprendimai bus priiminėjami politikų (o taip bus visada), ekonomistai nebus reikalingi valstybės valdyme (tiksliau jie būtų reikalingi, bet niekas nekreips dėmesio į jų pasiūlymus, nebent jie būtų patogūs politiškai, bet net ir tuo atveju siūloma ekonominė politika bus iškraipyta iki neatpažinimo ir bus palikta tik EKONOMISTO pavardė, atseit jei jau ekonomistas sako, vadinasi viskas bus gerai). Kitose sferose/rinkose - Lietuva yra per maža, kad vietinis statistinis ekonomistėlis galėtų nuveikti ką nors reikšmingo, tad tokioje šalyje jis geriausiu atveju gali gauti taburetę kokiam banke ir spaudinėdamas vietinio soft'o knopkius daryt prognozes (kurios visad yra perdėtai optimistiškos, bo šefui REIKIA, kad viskas būtų a-okay) apie ateinančių metų paskolų rinką. Net ir tuo atveju, jei vietinis statistinis ekonomistėlis ir galėtų inkišt savo trigrašį į valstybės valdymą - kokia iš to nauda? Yra paplitęs požiūris, jog tarp ekonomistų nuomonių "how things work" yra tiek pat kiek ir jų pačių. Tarp post-VU/EF ekonomistėlių nuomonių yra tiek, kiek yra Mankiw ir Skomino "Makroekonomikų", t.y. VIENA. Kiekvienas sudrožtas VU ekonomikos "specialistas" mąsto visiškai taip, kaip parašyta vadovėlyje. Well guess what - people don't act based on a 500 page textbook - life's a bit more complicated.

Toks yra mano trumpas reziume apie visą šį dalyką, o dabar pereikime nuo ekonomikos, kaip disciplinos, beprasmybės prie ekonomikos, kaip VU/EF programos totalaus absurdo. Apie tai - kitame šio puikaus blog'palaikio įraše.