2009 m. spalio 1 d.

Settlers 2: the great escape

O dabar seka loginis ankstesniojo įrašo tęsinys. Trumpa pastarųjų dešimties dienų reziume:
Kaip ir buvo nuspręsta (ar tiksliau suderėta) kurapkų tribunole, mudu su mea lux nebeteikėm aukščiausiosios partridžų tarybos svarstymui jokių civilinių ieškinių, susijusių su nepilnai ir neišsamiai apibrėžtu nuomos ir koegzistavimo su kurapkomis sutarties dalyku, tiesiog tarpusavyje trumpai aptarėm ko norėtume ir už kiek, o tada įsijungėm seną gerą, nudrožtą naršyklę ir pradėjom ieškotis naujos vietos. Simple as that.

Paieškos kriterijai as follows:
  • vieno kambario butas;
  • 500-600Lt;
  • Antakalny, Žirmūnuose arba Šiaurės miestely.
Long story short: tarp belejuono skelbimų, siūlančių viską nuo šuns būdos iki gan jaukaus butuko, radau ir aukščiau pateiktą kambarį. Taip, mielas skaitytojau, jūs esat teisus - tai yra (buvo) mano kurapkinis kambarys ir Taip, nufotografuotas be mano leidimo, kuomet savaitgaliui buvau išvykęs aplankyt tėvų. I applause. Iš šešių skelbime pateiktų nuotraukų, keturios buvo senos (naudotos ir tame birželio mėnesio skelbime, kurį pirmąkart radau ieškodamas kur sukišt savo barakudinį šlamštą), tuo tarpu mano kambarys buvo nufotografuotas naujai (norint in kambario invetorių įtraukt ir mano įsigytus baldus, kuriuos taip pat sėkmingai išsitysiau su savim, or smtn? No, really, WTF?).

Na, reaguodamas į tokį didelį kurapkų tribunolo norą pasireklamuot plačiuosiuose interneto plotuose, pateikiu mielam skaitytojui detalų šios laktos vaizdą (visos teisės, žinoma, priklauso skelbiu.lt or whomever it may concern):
Palyginęs pirmojoje ir ketvirtojoje nuotraukose, pro langą žėrinčią augmeniją, nuolankusis skaitytojas, tikėtina, suformuluos išvadą, jog nutraukimas (nuotraukos darymas) buvo atliktas ne visiškai tuo pačiu metų laiku, hence my disappointment.

Šio atradimo įkvėpti, tą pačią dieną susikrovėm visą mantą (kuri kuo puikiausiai tilpo į aštuonis šiukšlių maišus (taip, visas mano gyvenimas užima kiek mažiau nei vieną spintą)) ir kitos dienos vakarą, per kiek mažiau nei pusantros valandos, net nepamojavę kurapkų tribunolui, jau buvom viską persitempę į naująją vietą.

Galutinis viso to triūso ir balagano bei kurapkinio koncerto (kuris trumpai paminėtas praeitame įraše) rezultatas:
* Mudu su mea lux iš kambario persikėlėm į butą. Nuoma kainuoja tiek pat, erdvės daugiau, kurapkų - nėr (absoliutus laimėjimas)
* Kurapkos jau beveik mėnesį neranda kito poor judgment besivadovaujančio gyvio, kuris už 500Lt norėtų nuomotis tą kambariūkštį (šioje vietoje jaučiuos kiek kvailokai, bo I was the stupid one, kuris buvo savo noru pasirinkęs ten gyvent, tuo tarpu, kaip rodo faktai, antro tokio kol kas nėra).

Kaip ten bebūtų, jaučiuos įgijęs tikrai naudingos gyvenimiškos patirties ir daar labiau praplėtęs savo akiratį bei papildęs žinias tiek apie tautiečius, tiek apie žmogiškąjį mentalitetą, racionalumą ir galimybes apskritai.

Šiuo metu sėdžiu tobulai patogiame ir nerealiai puikiai mano naujosios landos kambaryje įkomponuotame fotelyje ir skambant Hybrid theory bloggin'u apie savo misadventures.
Aaah, life may be good after all.



Note to self: saugokis žmonių, didžiąją dalį savo laisvo laiko praleidžiančių virtuvėjė, jei tas laisvalaikis net nėra susijęs su maisto ruoša. Apskritai, žmogus gyvenantis virtuvėje yra arba virėjas, arba kurapka.