2010 m. vasario 23 d.

low man's low lyrics

Bandyt atsakyt į klausimą kodėl mūsų varganos tautelės padugnėlės (low men) vartoja tiek daug alkoholio ir kodėl taip dažnai (they wanna know who's my role model / It's in the brown bottle / Hennessy -- 2Pac), o ypač pirmadieniais (na gerai, dėl pirmadienių gal ir daugmaž aišku) tikrai neverta. People have their own retarded reasons and people iz retarded by their own.

Bet kurių galų tiek pritraukt, kad po to gulėtum be sąmonės ant apledijusio kelio po mano langais, Farenheitui pirštu rodant į 25 laipsnius? Aš suprantu, jog draugas-bendradarbis Zigmas suorganizavo turbūt neprastą tūsą neseniai atsidariusiame "24/7 alubary" (padugnėlių landoj), bet kuomet man reikia kviest draugus milicininkus, kad šie nutemptų nuo vaizdo (kur nors kur šilčiau ir pachmielui duoda barščių) tavo trijų promilių fizionomiją, aš tikrai susimąstau kiek ilgai galima kovot prieš evoliuciją.

Nežinau ar yra toks terminas (labelling) lietuvių kalboj, tačiau kuomet kasryt pakeliui į darbą praeinu šalia aukščiau paminėto "Zigmo alubario", jame tūnojanti fauna (kurios pagrindiniai veikėjai matomi pro stiklinį baro fasadą, tuo pačiu atskleidžiantį visą ten vykstančią žmogiškąją tragikomediją) kaip viens prie vieno atitinka mano įsivaizduojamus snukučius, jei paprašytumėt nusakyt medianinį alchašėlį. Ištysęs, sutinęs veidelis, visuomet praverta burna putliomis, žaizdotomis lūpomis, Gariūninis, sovietinę epochą menantis megztukas, nusėtas neaiškios kilmės (ir gerai..) dėmių, nekoordinuoti judesiai ir ypač platūs gestai rankomis (kartais labiau primenantys bandymą išlaikyt pusiausvyrą, nei išreikšt mintį), perdėtas draugiškumas nepažįstamiems sugerovams (pateikiamas glėbesčiavimosi forma), žaibiškai peraugantis į džihadinę neapykantą dėl paskutinio puslitriuko ir t.t. Ir kasdien vis tie patys veidai, prie tų pačių stalų o vėliau vakare ant to pačio snieguoto, šunų numyžto kelio.

Why are you, low men, living lives you can't even remember, singin' to low lyrics you can't comprehend? My eyes seek reality, my fingers seek my veins...