Šiandien su Gedu persimetėm keliom įdomiom (kaip visad) idėjom, susijusiom su IT. Iš tiesų, kartais net sunku pilnai suvokt kokį lygį šiuo metu yra pasiekusios informacijos perdavimo priemonės, kokie informacijos srautai yra pasiekiami kiekvienam žmogui... visur ir visada.
Nerealu kokiais 'nesveikais' tempais mes suvokiam savo aplinką (plačiąja prasme) ir kaip greit sugebam persiorientuot, prisitaikyt. Leidyklos ir spaustuvės su nerimu laukia 2009m.: panaikinus PVM lengvatas, tikėtina, brangs knygos, laikraščiai, tad jų bus perkama mažiau. Po galais, kas turi laiko skaityt laikraščius?! Du mygtuko spūstelėjimai ir visos pasaulio naujienos (tiksliau, tik tos, kurios tave domina (jokių straipsnių apie Chošnau, karą keliuose ir Paulausko ūkį Varėnos rajone)) RSS srautų dėka jau 'guli' tavo mobiliam telefone, kažkur kamputyje realiu laiku atsinaujinant biržų indeksų vertėms, orų prognozei ir kam tik nori. Microblog'inimas, e-laiškų rašymas jau dabar įmanomas bet kur ir bet kada: laukiant eilėje prie kasos, einant į universitetą ar sėdint paskaitose, gaminant maistą. Apskritai be-len-kur. Vyksta kažkas ypatingo ir tu esi įvykių sūkury? Tu nelauki kol viskas baigsis ir užsimirš. Keli mygtuko spūstelėjimai ir ta akimirka jau paversta vienetukų-nuliukų chaosu kažkur Kalifornijoj stovinčioj dėžutėj su lemputėm ir kitais navarotais. Tą pačią akimirką apie tai sužino šimtai žmonių (nebent rašai į paranoid.lt panašų blog'ą, kurį skaitai tik tu pats).
Žinoma, gal tu esi vienas iš tų, kurie nemėgsta pasakot apie savo gyvenimą nepažįstamiems, priklausomybę nuo interneto įgijusiems, visus savo draugus skaitmeniniais, į vieną tinklalapį telpančiais avatarais pavertusiems, pr0n prisižiūrėjusiems masturbatoriams, bet ką čia slėpt? Tiek tu, tiek aš (yyypač aš) esam paprasti kaip dvi kapeikos. Šokoladinės. Neskanios, todėl užmestos kažkur už krėslo. Makes you wonder...doesn't it?
Žinoma, tam, kad visa tai pajustum ir būtum taip over-excited, kaip aš, turi būt tikras technical boy (girl). Very technical.
Bet tik pamąstykit. What we're livin' in is a focken paradigm shift. Bendravimas, socialiniai tinklai praranda ribas, susilieja, tampa neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi.
Kai kurie žmonės gali išvardinti visus iki paskutinio savo draugus. Tu būsi pasveikintas gimtadienio proga ir gaaal net gausi dovanų kelių milijonų tranzistorių padarytą skaitmeninį meškiuko ar dar kokio šūdo simuliakrą, nors nei vienas iš tavo draugų net ir nežino kada tavo tikrasis gimtadienis ir tik po poros mėnesių supranta, jog 1913-11-01 turbūūūt nėra tiksli tavo gimimo dienos data (you old bastard)
Ar tai (being technical. Very technical indeed) yra gerai? Pvz. Gedo nuomone, naudojantys Twitter'į yra extravert-egocentrics, totally self-absorbed tech-freaks (tikslios citatos nepamenu, tad gali būt, kad pridėjau ir kai ką savo:-) ). Mano nuomone - who cares till it's fun! :-D Dar viena puiki frazė pamąstymui: it's all fun and games until someone gets hurt. Then it's hilarious.
Mano patarimas (be abejo aš esu būtent tas žmogus, kurio patarimų jūs
In case you're wondering: no, I wasn't high, when I wrote this...
