Oj kaip aš nekenčiu shoppin' ir visų su tuo susijusių veiklų.Na, shoppin' tai dar gal ir nieko (ypač jei perki ką nors sau ir ypač jei tas 'kas nors' yra among tavo "100 things every geek/nerd materialist-bastard should have" sąrašo punktų), bet related activities kartais yra tiesiog žudančios. Šiuo atveju - dovanos ieškojimas - yra viena tų veiklų, kurios žudo, bet daro tai lėtai. Iiitin lėtai. Vienaip ar kitaip - pareiga kažką (belenką?) padovanot egzistuoja, o mes turbūt dar nesam pakankamai subrendę suprast žodžius "nedovanok man nieko" tiesiogiai. Kažkam reiktų žengt pirmą žingsnį ir visiems nuo to būtų tik geriau. Bet kol kas...
Na, ką aš galiu nupirkt 22'ų metų bernui? Jaučiuosi per senas dovanoms-pokštams (oj kiek įvairaus šūdo prikaupiama per tokius pokštus (no offence, jei kas esat man padovanoję kokį "pokštą" ir manot, kad šiuo pavyzdžiu taikau būtent į Jus. Aš pats prisiperku krūvas šūdo, tad tikrai neatsiminsiu KURĮ BŪTENT piece of shit esat man dovanoję)), per daug nuskurdęs (still unemployed, remember?), kad pajėgčiau nupirkt ką nors prasmingo ir per daug gražiai piešiu arklį (inside joke), kad sukurpčiau ką savo rankomis (nebent norit neskoningai parašyto post'o šiame tinklaraštyje - nooo problem there!).
Kadangi ar taip, ar taip teko išlįst iš irštvos ir atbildėt į Akropolį - susi'meet'inom su Kolega. Dviese visgi smagiau juoktis iš mokytojų megztukų (another inside joke), o be to - jei juokiesi vienas, tai atrodo paprasčiausiai apgailėtinai. Jei tai daro keli žmonės - creepy/insane. Bet bent jau ne apgailėtinai...
Anyhow, normalios dovanos taip ir neradau, tad teko rinktis the next best thing, t.y. dovanų čekį knygyne. Iškart pasakysiu, kad, mano galva, tokia dovana yra kone geriausia bet kuriam protingam žmogui, nebent žinotumėt labai konkrečius to žmogaus poreikius ir sugebėtumėt juos patenkint (that came out somehow wrong).
Mano apskaičiavimais, būtent dabar turėtumėt pradėt neramiai žvalgytis ir bandyt suvokt kurių galų šiam, nacionalinius apsipirkinėjimo ypatumus aprašančiam ir absoliučiai nieko bendro su tikimybėmis neturinčiam įrašui tokia iliustracija (lošimo kauliukai) ir negudriai modifikuotas adidas'inis pavadinimas. Vis tai dėl Jezaus (labai gilus inside joke. Siūlau net nebandyt suvokt..)
Jei esat vienas iš tų liūdnų personažų, skaitančių mano rašliavą, turbūt pamenat mano dar vasarą aprašytą veikalą "Kauliukų žmogus". Kai kurios knygoje aprašytos idėjos pasirodė įdomios praktiniam pritaikymui, tačiau, žinoma, ne visiškai taip, kaip Kauliukų žmogaus atveju: "prievartaut kaimynes" - nėra tradicinis mano dienotvarkės elementas. Be to, visiškai pritariu A. Robbins iškeltai idėjai, jog žmogui inter alia gyvenime reikia dviejų dalykų: certainty (čia pasitarnauja mano patologinis polinkis planuoti) ir uncertainty (t.y. dievas-šansas).
Norą išbandyti f(x)=rand(x) praktiškai, buvau pagimdęs vos perskaitęs knygą (monkey see - monkey do), tačiau tuo metu nesugebėjau rast normalių (ir pigių) kauliukų, tad šią mintį buvau užkišęs giliai pasąmonėje, šalia "užkariaut pasaulį" ir "nusipirkt juodą ir baltą kates. Tada joms duoti prieštaringus vardus (t.y. prieštaringus spalvos prasme, pavyzdžiui baltąją pavadinant juodšikne)". Šią, be galo Jums svarbią informaciją, primenu todėl, kad šiandien visai netikėtai radau ir nusipirkau porą lošimo kauliukų (būtent tuos, pavaizduotus iliustracijoje).
Nusprendžiau kauliukus naudot tokiems sprendimams, kurių baigtims esu, jei galima taip išsireikšti, beyond indifferent, priimti. Daugiausia, žinoma, šie sprendimai bus susiję su buitimi, laisvalaikiu ir tomis užduotimis, kurias turiu atlikti, tačiau būčiau linkęs jų išvengti.This'll be fun...
----
addendum: praėjo pusmetis, o kauliukų taip niekur ir nepanaudojau. Guli stalčiuj su nuline tikimybe būti iš ten ištraukti. Oh well..
