How about him (šiame kontekste her), who cannot teach?
Buvo pas mus čia tokia disciplina. Na, viena iš tų, dėl kurios į universitetą neini, nebent neturi ką veikt namie. Tuomet ateini pabendraut su draugais/grupiokais ir taip jau išeina, jog pataikai atsibelst į paskaitą. Vienu žodžiu: nenusakoma nuobodybė, visiškai be aiškaus tikslo ir, iš pirmo žvilgsnio, nesuteikianti jokios naudos.
Taigi, tos nenusakomos nuobodybės egzaminas ryt. Beje, paskutinis šios sesijos egzaminas. Iš esmės nuo jo rezultatų priklausys kokios rūšies stipendiją (jei išvis kokią...) gausiu (kol kas stoviu labai arti padidintos (fingerz crossed)).
Taip jau nulemta, jog studžius yra toks gyvūnas, kuris realiai gali išmokt bet ką, jei tik yra pakankamai motyvuotas. Panašu, jog aš esu pakankamai gerai motyvuotas, kadangi egzaminui ruoštis pradėjau NET vakar (personal-best timing). Atsispausdinau visus konspektus (senesnių konspektų kitoje lapo pusėje (nesu žaliasis, bet bent jau galiu bandyt apsimest dedančiu pastangas saugot medžius n šit)) ir... ir... tikrai, tikraaai bandžiau iš jų mokytis, tačiau tai yra NE-Į-MA-NO-MA. Turi būt gimęs su tam tikru talentu (ar defektu), kad taaaip nemokėtum rašyt (You must have chaos within you to give birth to a dancing star -- F. Nietzsche.) Grynai random'inis paburbėjimas. Paskaičiau savo konspektus (taip, vienu metu net buvau pradėjęs visą tai užsirašinėt) - visiškai padrikos, nerišlios mintys.
Houston, we have a problem...
Tuomet pasirinkau the next best thing (o kaip vėliau paaiškėjo - the one, the only good thing), t.y. šiaip ne taip gavau pagrindinį literatūros šaltinį (bibliotekoj berods tėra tik vienas šios knygos egzempliorius (studžių, kuriem ši knyga aktuali ~ 60). Kids, repeat after me: universi..idiocy)...
Po kelių valandų trukusio skaitymo galiu konstatuot faktą, jog ši disciplina yra viena įdomiausių visam mūsų fakultete! Taigi, šioje vietoje norėčiau užduoti tokįį-tais klausimėlį:
Šiandien oficialiai skelbiu, jog per ateinančius porą metų išnaudosiu visas priemones, kurios yra man pasiekiamos, tam, kad išvažiuočiau iš čia belenkur, kur aukštasis mokslas nėra laikomas subtilia jumoro forma.
Kodėl sakau porą metų? Todėl, kad čia baigęs magistro pakopą būsiu degradavęs. Ir ne tik morališkai. O tada turbūt rūpinsiuos kaip iš socialinės apsaugos sistemos išmelžt kokią pašalpą, o ne savo profesinėmis žiniomis...
....po tokių niuansų gali pasirodyt, jog aš apskritai studijuoju ne tai, ką manau studijuojąs. Liūdna tai suvokt paskutiniam kurse.
Note to self: Baik save įtikinėt, jog 'ne taip čia viskas ir baisu'. Arba bent jau išmok tai sakyt rimtu veidu. Atrodys įtikimiau.
Buvo pas mus čia tokia disciplina. Na, viena iš tų, dėl kurios į universitetą neini, nebent neturi ką veikt namie. Tuomet ateini pabendraut su draugais/grupiokais ir taip jau išeina, jog pataikai atsibelst į paskaitą. Vienu žodžiu: nenusakoma nuobodybė, visiškai be aiškaus tikslo ir, iš pirmo žvilgsnio, nesuteikianti jokios naudos.
Taigi, tos nenusakomos nuobodybės egzaminas ryt. Beje, paskutinis šios sesijos egzaminas. Iš esmės nuo jo rezultatų priklausys kokios rūšies stipendiją (jei išvis kokią...) gausiu (kol kas stoviu labai arti padidintos (fingerz crossed)).
Taip jau nulemta, jog studžius yra toks gyvūnas, kuris realiai gali išmokt bet ką, jei tik yra pakankamai motyvuotas. Panašu, jog aš esu pakankamai gerai motyvuotas, kadangi egzaminui ruoštis pradėjau NET vakar (personal-best timing). Atsispausdinau visus konspektus (senesnių konspektų kitoje lapo pusėje (nesu žaliasis, bet bent jau galiu bandyt apsimest dedančiu pastangas saugot medžius n šit)) ir... ir... tikrai, tikraaai bandžiau iš jų mokytis, tačiau tai yra NE-Į-MA-NO-MA. Turi būt gimęs su tam tikru talentu (ar defektu), kad taaaip nemokėtum rašyt (You must have chaos within you to give birth to a dancing star -- F. Nietzsche.) Grynai random'inis paburbėjimas. Paskaičiau savo konspektus (taip, vienu metu net buvau pradėjęs visą tai užsirašinėt) - visiškai padrikos, nerišlios mintys.
Houston, we have a problem...
Tuomet pasirinkau the next best thing (o kaip vėliau paaiškėjo - the one, the only good thing), t.y. šiaip ne taip gavau pagrindinį literatūros šaltinį (bibliotekoj berods tėra tik vienas šios knygos egzempliorius (studžių, kuriem ši knyga aktuali ~ 60). Kids, repeat after me: universi..idiocy)...
Po kelių valandų trukusio skaitymo galiu konstatuot faktą, jog ši disciplina yra viena įdomiausių visam mūsų fakultete! Taigi, šioje vietoje norėčiau užduoti tokįį-tais klausimėlį:
Kaip galima taip neatpažįstamai subjaurot tokį įdomų ir informatyvų dalyką?! I mean, seriously, aš - neitin į mokytojus tinkantis tipelis - perskaitęs pusę šios knygos per vieną vakarą, jau ryt šią discipliną išdėstyčiau nepalyginamai geriau. Užraudusiom akim, nesusišukavęs, susiglamžiusiais rūbais ir guminėm tapkėm atėjęs į fakultetą sugebėčiau eiliniam, aiškiai ant aukštojo mokslo kalusiam (šiuo atveju net nesiginčysiu dėl tokios pozicijos racionalumo), studžiui paaiškint kame čia reikalas ir kas čia per bajeriai...Aš suprantu, jog šiaip studentas turėtų pats domėtis tuo dalyku ir ieškotis papildomos medžiagos (aš paprastai taip ir darau...), bet kai manai, jog mokaisi apie kojinių mezgimą, o paaiškėja, jog egzaminą laikysi iš branduolinės fizikos - pradedi jaustis kiek atitrūkęs nuo realybės...
Šiandien oficialiai skelbiu, jog per ateinančius porą metų išnaudosiu visas priemones, kurios yra man pasiekiamos, tam, kad išvažiuočiau iš čia belenkur, kur aukštasis mokslas nėra laikomas subtilia jumoro forma.
Kodėl sakau porą metų? Todėl, kad čia baigęs magistro pakopą būsiu degradavęs. Ir ne tik morališkai. O tada turbūt rūpinsiuos kaip iš socialinės apsaugos sistemos išmelžt kokią pašalpą, o ne savo profesinėmis žiniomis...
....po tokių niuansų gali pasirodyt, jog aš apskritai studijuoju ne tai, ką manau studijuojąs. Liūdna tai suvokt paskutiniam kurse.
Note to self: Baik save įtikinėt, jog 'ne taip čia viskas ir baisu'. Arba bent jau išmok tai sakyt rimtu veidu. Atrodys įtikimiau.
