Would be sad, if it wouldn't be ridiculous.
Jau kažkada esu minėjęs (tingiu ieškot kada tiksliai, tad turėsit šiaip patikėt), jog šį semestrą mokymasis paskutinę naktį jau pasiekė iki šiol neregėtas naglumo viršūnes. Bet, kaip sakoma, "kas ieško - tas randa" arba šiuo atveju: "kas tingi - tas pradeda mokytis atsibudęs ryte prieš egzaminą".
Aš jokiu būdu nenoriu sudaryt klaidingo (aiškiai klaidingo) įspūdžio, jog esu atradęs kokį nors "read it once - remember forever" mokymosi metodą, kadangi dažniausiai susiduriu su atvirkščiu variantu: "read it again and again, and again - use it once. If lucky" ar kažką panašaus, tiesiog... for cryin' out loud, EF..
Sukurptumėt bent jau kokį nors profesinį challenge.
Ar jūs bent jau įsivaizduojat kaip sunku susikurt tinkamą motyvaciją, kai iš tavęs visiškai nieko nereikalaujama? OooooOooj, kaip aš stengiuos nuteikt save ir skaityt visą tą medžiagą (nes kažkur nelabai giliai pasąmonėj jaučiu, jog tai turi potencialios naudos) ir įdėt į savo darbus daugiau nei reikalaujama pastangų... Eko-modeliavimas ir panašūs dalykai mane be galo domina! Bet jei įmanoma prasikošt ir gaut maksimalų įvertinimą su belenkokiu, važiuojant trulike, excely aprašytu "pykšt-pokšt aš formulytė, laba diena" čiukelbūkenu (kaip jau supratot, mėgstu vartot daug savo kūrybos žodžių), tai po galais, koks semi-racionalus pilietis elgsis priešingai? (Laikas yra tas vienintelis išteklius, kurio tiesiogiai nusipirkt negali niekas.. (šiuo atveju laikas perkamas netiesiogiai))
Problema kitu kampu: ar tikrai universitete reikalinga disciplina, kurios semestro santrauka visiškai lengvai telpa į 8 A4 formato lapus, kuriuos belenkoks skaityti mokantis žmogus gali spėti permest akimis bent jau triskart (dukart daugiau nei reikia, norint išmokt juose esančią informaciją) itin nepalankioje mokymuisi aplinkoje - pvz.: fizikos dėsnius paneigiant prigrūstame troleibuse?
Mažinkit dalykų skaičių → siaurinkit programas → koncentruokit pinigus → gerinkit studijų kokybę.
Sukvieskit visą studijas baigusių bakalaurų/magistrų kursą (t.y. žmones, kurie neturėtų jokių psichologinių priežasčių, išskyrus empatiją, pasakyt tai, ką galvoja) ir surenkit anoniminę apklausą ar atvirą diskusiją "Kas čia netaip ir ko čia nereik`". Arba pasikvieskit kokį nešališką studijų vertintoją (vietos dėstytuvai vargu ar tinka, nes retas kolega gali konstruktyviai pavaryt ant kito kolegos) ir leiskit jam išdėt jus į šuns dienas. Beveik cituojant J.A. Schumpeter'į: creation IS destruction (dėl šventos ramybės vokiškai nerašysiu), tad jei nesugebat kurt kūribingai - kurkit bent jau griaudami.
Okay, išliejau šio semestro savo nesusipratimus ir priekaištus fakultetui, dabar galim grįžt į normalų gyvenimą. Bent jau iki kitos sesijos.
Jau kažkada esu minėjęs (tingiu ieškot kada tiksliai, tad turėsit šiaip patikėt), jog šį semestrą mokymasis paskutinę naktį jau pasiekė iki šiol neregėtas naglumo viršūnes. Bet, kaip sakoma, "kas ieško - tas randa" arba šiuo atveju: "kas tingi - tas pradeda mokytis atsibudęs ryte prieš egzaminą".
Aš jokiu būdu nenoriu sudaryt klaidingo (aiškiai klaidingo) įspūdžio, jog esu atradęs kokį nors "read it once - remember forever" mokymosi metodą, kadangi dažniausiai susiduriu su atvirkščiu variantu: "read it again and again, and again - use it once. If lucky" ar kažką panašaus, tiesiog... for cryin' out loud, EF..
Sukurptumėt bent jau kokį nors profesinį challenge.
Ar jūs bent jau įsivaizduojat kaip sunku susikurt tinkamą motyvaciją, kai iš tavęs visiškai nieko nereikalaujama? OooooOooj, kaip aš stengiuos nuteikt save ir skaityt visą tą medžiagą (nes kažkur nelabai giliai pasąmonėj jaučiu, jog tai turi potencialios naudos) ir įdėt į savo darbus daugiau nei reikalaujama pastangų... Eko-modeliavimas ir panašūs dalykai mane be galo domina! Bet jei įmanoma prasikošt ir gaut maksimalų įvertinimą su belenkokiu, važiuojant trulike, excely aprašytu "pykšt-pokšt aš formulytė, laba diena" čiukelbūkenu (kaip jau supratot, mėgstu vartot daug savo kūrybos žodžių), tai po galais, koks semi-racionalus pilietis elgsis priešingai? (Laikas yra tas vienintelis išteklius, kurio tiesiogiai nusipirkt negali niekas.. (šiuo atveju laikas perkamas netiesiogiai))
Problema kitu kampu: ar tikrai universitete reikalinga disciplina, kurios semestro santrauka visiškai lengvai telpa į 8 A4 formato lapus, kuriuos belenkoks skaityti mokantis žmogus gali spėti permest akimis bent jau triskart (dukart daugiau nei reikia, norint išmokt juose esančią informaciją) itin nepalankioje mokymuisi aplinkoje - pvz.: fizikos dėsnius paneigiant prigrūstame troleibuse?
Mažinkit dalykų skaičių → siaurinkit programas → koncentruokit pinigus → gerinkit studijų kokybę.Sukvieskit visą studijas baigusių bakalaurų/magistrų kursą (t.y. žmones, kurie neturėtų jokių psichologinių priežasčių, išskyrus empatiją, pasakyt tai, ką galvoja) ir surenkit anoniminę apklausą ar atvirą diskusiją "Kas čia netaip ir ko čia nereik`". Arba pasikvieskit kokį nešališką studijų vertintoją (vietos dėstytuvai vargu ar tinka, nes retas kolega gali konstruktyviai pavaryt ant kito kolegos) ir leiskit jam išdėt jus į šuns dienas. Beveik cituojant J.A. Schumpeter'į: creation IS destruction (dėl šventos ramybės vokiškai nerašysiu), tad jei nesugebat kurt kūribingai - kurkit bent jau griaudami.
Okay, išliejau šio semestro savo nesusipratimus ir priekaištus fakultetui, dabar galim grįžt į normalų gyvenimą. Bent jau iki kitos sesijos.
