Where` my dawgz at?

Gyvenu barake, triviečiam kambary, kuriame esu vienintelis ne informatikas. Mano galva (jei ką, atsiprašau už neteisingą nusistatymą) informatikai yra gan sėsli fauna - sėdi prie savo kompiuteriukų, spaudinėja savo klavišiukus ir juokiasi iš pokštų apie mikroprocesorius (gilesnė savianalizė atskleistų, jog ne jie, o aš esu tas visą dieną prie savo kompiuteriuko sėdintis, klavišus spaudinėjantis ir iš pokštų apie mikroprocesorius besijuokiantis tipelis, bet šis pasakojimas ne apie mane. Or is it?), todėl esu linkęs manyt, jog mūsų kambarys turėtų būt pilnas. Day after day.

Beeet tai toli gražu nėra arti tiesos. And the reasons are as following:

• Kambariokas N dirba iiir pastaruoju metu gyvena kažkur ne barake (I'd notice the contrary). Su kambarioku L padarėm išvadą, jog kambariokas N yra negrįžtamai suvystytas merginos G. Te pasigaili ji jo sielos.
  
• Kambariokas L nusprendė mest mokslus ir šian susirinkęs visą savo mantą išmovė. Maus, berods, į Britaniją. Too little, too late, if you'd ask me. But you're never askin' :-/
  

Taigi, savaime kyla paprastas klausimas: negi su manim taip lėvai gyvent? I mean, seriously. O gal aš irgi noriu...išsikraustyt ir palikt ką nors vieną! Niekam tai nerūpi. You (kreipiamasi bendrai), egocentric bastards.

Sėdėjimas vienam, apart schizophrenia-related-issues, turi ir kitų minusų: anksčiau ar vėliau (panašu, jog anksčiau), kambariokas N nutrauks kambario nuomos sutartį ir aš liksiu teisiškai vienintelis kambario gyventojas. Tai savaime turės sekančių pasėkmių:

• Į kambarį bus atkraustyti kokie nors fuksai. Statistically speaking: vienas iš Telšių, kitas iš Alytaus.
• Prasidės "tūsi tūsi tūūū", ko pasekoje aš sumausiu savo šansus studijuot "anywhere but here"
• Regresuosiu iki graudaus absurdo.
  

Nors aš labai teigiamai priimu įvairias permainas ir dažnai man jų tiesiog reikia in meinem Alltag - this isn't the case. Vėlgi, statistically speaking, aš žmonių nemėgstu, kadangi absoliučiai didžioji jų dalis yra, kaip aš dažnai mėgstu išsireikšt, ego-centric, self-absorbed, morally bankrupt assholes (taip, mielas skaitytojau, egzistuoja 7/10 tikimybė, jog tu manai esantis (-i) the-one-the-only & truly best, o kiekvieną pokalbį pradedi, pabaigi ir iš esmės plėtoji tik apie save ir apskritai, ten, kur egzistuoja visiška lygybė ir/ar teisybė, laikai save primus inter pares).
Net jei jie tokie ir nebūtų, I'd hate `em anywayz, because it's more fun.



P.S. į kitą aukštą išsikrausto ir mūsų kaimynės. My aura of friendship and love and all things sweet and cuddly, is probably broken or actin' in some crazy-ass mysterious way.

Note to self: ain't that a bitch.