Turbūt per daug Jūsų nenustebinčiau jei apsiskelbčiau esąs intravertas?
Juozuks numetė čia kažkurią dieną nuorodą į tinklalapį, kur ale gali atlikt asmenybės tipo nustatymo testą (maniškis išėjo INTJ, if you wonder). Tuo pačiu pasiskaičiau tokį "pusė-šūdo" straipsnį apie intravertus.
And it made me think about...stuff. Šiaip, jei visa mano fauna, su kuria aš susiduriu in meinem Alltag, daugmaž įsikirstų ir susitaikytų su ta mintimi, kad man biškį, t.y. 'biškūtį visiškai' nerūpi massive-tūsai, klubai ir kitoks balaganas, kad man patinka small-scale-socialising'as ir apskritai, kad nuo žmonių aš literally pavargstu ir bendravimo reikalauju kaip žiurkėnas maisto (twice a week, lots of watter) - man būtų daug smagiau n shit (On the other hand - who cares about me, right?)
Kaaaip man atsibosta visi tie small-talk'ai, bereikalingas pliurpimas apie belenką ir ypač the one the only nuostata, kad "penktadienį (šeštadienį) sedėt namie yra totalus gaidys". Fock you, it's my friday ir aš darau ką noriu. O ko jau yra blogai pajamt ir pažiūrėt su kuo nors (in case turit draugų) filmą ar damušt įdomią knygą? Kurių galų reikalingos tokios pramogos, prieš kurias būtina paskandint savo smegenus atskiestam ir paskanintam C2H6O, ir tik tada įmanoma "apturėt quality time"? Aišku, I did my time su tokio tipo pramogom ir tam tikrais atvejais turiu pripažint - it was funz, bet kita vertus, ko gero būtų buvę tiek pat smagumo ir geriant daržovių sultis (t.y. taip pat šlykštaus skonio gėrimą). Der Prozess ist immer wichtiger als das Ziel.
On the other hand: homo sit naturaliter animal socialis, yra burbtelėjęs Seneka. Ir pagal default'ą small-talk, pointless-communication (useless communication), trinken-trank-getrunken ir t.t. iš esmės yra socialinės normos, bo pasauly draugų cholerikų ir draugų ekstravertų yra daugiau nei tų kitokių (Public Choice theory?). Mano nuomonė: whatever floats your boat, bet nebūtina į tą valtį tempt ir manęs.
Ai ir dar: tame straipsnyje man patiko mintis, jog intravertai dėl savo semi-uždarumo yra klaidingai laikomi arogantiškais (nėr nieko juokingiau, kai mane kas nors palaiko arogantišku:-D ). Mielas įsižeidėli:
pakomentuot, nu davai. Tiesa, prieš tai nuleisk vandenį."
Juozuks numetė čia kažkurią dieną nuorodą į tinklalapį, kur ale gali atlikt asmenybės tipo nustatymo testą (maniškis išėjo INTJ, if you wonder). Tuo pačiu pasiskaičiau tokį "pusė-šūdo" straipsnį apie intravertus.
And it made me think about...stuff. Šiaip, jei visa mano fauna, su kuria aš susiduriu in meinem Alltag, daugmaž įsikirstų ir susitaikytų su ta mintimi, kad man biškį, t.y. 'biškūtį visiškai' nerūpi massive-tūsai, klubai ir kitoks balaganas, kad man patinka small-scale-socialising'as ir apskritai, kad nuo žmonių aš literally pavargstu ir bendravimo reikalauju kaip žiurkėnas maisto (twice a week, lots of watter) - man būtų daug smagiau n shit (On the other hand - who cares about me, right?)
Kaaaip man atsibosta visi tie small-talk'ai, bereikalingas pliurpimas apie belenką ir ypač the one the only nuostata, kad "penktadienį (šeštadienį) sedėt namie yra totalus gaidys". Fock you, it's my friday ir aš darau ką noriu. O ko jau yra blogai pajamt ir pažiūrėt su kuo nors (in case turit draugų) filmą ar damušt įdomią knygą? Kurių galų reikalingos tokios pramogos, prieš kurias būtina paskandint savo smegenus atskiestam ir paskanintam C2H6O, ir tik tada įmanoma "apturėt quality time"? Aišku, I did my time su tokio tipo pramogom ir tam tikrais atvejais turiu pripažint - it was funz, bet kita vertus, ko gero būtų buvę tiek pat smagumo ir geriant daržovių sultis (t.y. taip pat šlykštaus skonio gėrimą). Der Prozess ist immer wichtiger als das Ziel.
On the other hand: homo sit naturaliter animal socialis, yra burbtelėjęs Seneka. Ir pagal default'ą small-talk, pointless-communication (useless communication), trinken-trank-getrunken ir t.t. iš esmės yra socialinės normos, bo pasauly draugų cholerikų ir draugų ekstravertų yra daugiau nei tų kitokių (Public Choice theory?). Mano nuomonė: whatever floats your boat, bet nebūtina į tą valtį tempt ir manęs.
Ai ir dar: tame straipsnyje man patiko mintis, jog intravertai dėl savo semi-uždarumo yra klaidingai laikomi arogantiškais (nėr nieko juokingiau, kai mane kas nors palaiko arogantišku:-D ). Mielas įsižeidėli:
Aš su Tavimi nekalbu ne todėl, kad būčiau arogantiškas, o todėl, kad tuo metu neturiu ko įdomaus papasakot. Aš jokiu būdu nesu diskriminuojantis ar išrankus žmonių atžvilgiu - aš tiesiog nesijaučiu "blogai" tylėdamas. I'm a focken' blogger - I write shit.That being said, moving on. Tuo pačiu sumąsčiau, jog būtent todėl ir esu your friendly neighborhood blogger, kadangi web 2.0 shitz man leidžia bendraut su mielu semi-anoniminiu, laiką švaistančiu, internete pasiklydusiu skaitytoju tada, kada noriu aš (i.e. kada man to 'reikia'). Kuo aš skiriuosi nuo your extravert, but still friendly, neighborhood blogger? Tuo, jog vargu ar rasit kokio nors restorano tualete užrašą "paranoid.lt - zjbs blogz. Ateik paskaityt,
