Trys savaitės totalaus "nieko neveikimo" galų galiausiai pradeda kamuot kaip sunkus darbas. Seriously, kad visiškai neišdurnėtum, žmogau, turi prisigalvot sau visokių veiklų ir panašiai, nes visgi tūnot užsidarius kambary ir smirst kaip daržovei (or in my case: skaityt vokišką beletristiką) isn't the adventure I've signed up for. So, ryšium su minėtu veiklos vakuumu, labai džiūgavau, kuomet PAGALIAU prasidėjo mokslai (panašu, jog tuo džiaugiuosi pirmąkart per 17 mokslo metų. Talk about persistence). Taigi, pirmieji studijų Vokietijoje įspūdžiai:
Visų pirma reikia paminėt, jog čionai tvarka, kuria studentai renkasi kursus yra beyond flexible. Kiekviena programa turi kelis "Pflicht-", t.y. privalomus ir kelis "Schwerpunkt-", t.y. specialybinius (specializacinius) dalykus, o visa kita - imagination is the limit. Ir neegzistuoja (bent jau kiek aš suprantu:-) ) jokie apribojimai. Jei man, kvailam paukščiui, kartais šautų mintis susikurt sau "antrą specialybę" (minor), aš galėčiau studijuot kad ir mediciną. Makroekonomika ir medicina..yeah not gonna happen, but still - my point here is valid. Mano atveju, pirminis studijų planas, kurį, labaaai tikėtina, keisiu dar ne kartą atrodo daugmaž taip:
Tiesa, į planą nesu įrašęs kai kurių dalykų, tokių kaip "programavimas su R", kuriuos lankau, bet kurių egzaminų neplanuoju laikyt (būtent tam, kad pirmas semestras nebūtų batshit crazy, pasirinkau porą vokiečių kalbos kursų), o be to, panašu, jog čionykštė ekonometrijos katedra yra "atsigavus" (turint omeny šiaulietišką žodžio "atsigavimas" variantą), tad trečiam semestre netikėtai galiu imt ir pasirinkt kokį porą advanced beyond advancement ekonometrijos kursų. Choosing has never been so damn sexy. Rhhaawwwrrrr!:-D
Anyway, kalbant apie pirmojo semestro dalykus, iš karto verta paminėti ekonometrijos metodų ir dauginės(?) statistikos metodų paskaitas. Neapleidžia jausmas, jog vien nuo sedėjimo ir buko spoksojimo į lentą daraisi protingesnis. Seriously, it's like learning by absorption. Tuo tarpu statistikos profesorius kalba su tokiu įsijautimu, jog I'm just a bucket of popcorn away from best-quality entertainment there is. It may sound strange, tačiau ateinančio antradienio, o tiksliau "programavimo su R" paskaitos laukiu kaip Kalėdų. I hope I wasn't naughty this year.
Žinoma, everything has a dark-side/down-side/shit-bucket-of-sadness, tad tiesiog fundamentaliai neįmanoma būt patenkintu viskuom. Dar kiek ankstoka kalbėt (ar daryt išvadas turint tik vieną stebėjimą (statistics joke?)), tačiau panašu, jog jau pirmam semestre turėsiu mažiausiai vieną kirvį. Arogancija ir narcisizmas niekad nebūna kažką-tais gerą lydinčiais ženklais, so there might be blood.
Reziumuojant nerišlų tekstą: mano studijos pagaliau prasidėjo ir net sunku žodžiais pasakyt how awesome this is.
What are YOU going to learn today?:D
