Kaip ir kiekvienas save gerbiantis Homo Economicus Kompiuterastus, ypatingai didelę dienos dalį (vidutiniškai kokį 12 valandų tai kaip minimum) praleidžiu prie kondiuperio (čia panašiai kaip ir su gyvenimo trukme: mokslo pažanga leidžia ilgiau gyvent, tuo pačiu FB, Skype ir t.t. leidžia neturėt jokio socialinio gyvenimo ir praleist daugiau laiko prie monitoriaus. Science - it works, bitches). Labai stiprioj koreliacijoj su šiuo faktu esti viena (:D) iš mano neurozių: nesugebėjimas valgyti, nežiūrint ko nors per kondiuperį. Iš šono, aišku, atrodo tragiškai: kažinkoks barščių lėkštę apsikabinęs geek'as, viena ranka mosikuojantis šaukštu, kita - maigantis pelę (beje, pelę valdantis geriau nei šaukštą). But wait, it gets even better (and by better it is of course meant "worse").
Ryšium su televizoriaus neturėjimu, o ir apskritai visapusiška televizijos programų regression to retardness (our channel provides TV shows for special people with special needs. We dance now!), belieka žiūrėt tai ką siūlo internetas (no, not pr0n). Tačiau kitaip nei eilinis internautas, aš žiūriu ne {insert title of a random popular TV series}, o, and that is the saddest part of this story, komentuojamus SC2 cast'us ir/arba WCG Ultimate Gamer (reality show apie gamer'ius:D). Seriously, net aš pats tai rašydamas suvokiu kaip graudžiai ir beyond geeky tai skamba, bet well...it IS kinda fun:D
Komentuojami SC2 cast'ai (starcraft 2) yra naujausias mano atradimas. Dabar aš labai puikiai suvokiu kodėl Pietų Korėja turi televizijos kanalus, transliuojančius SC/SC2 kovas. Tai ne kas kita kaip sportas, tik tiek, kad rungtynės trunka maksimum 30 minučių (which makes it less boring than ball-kicking-related activities), o be to - pergalė visuomet objektyvi (nėra jokios "pražangų" vaidybos, sukčiavimo, "teisėjo" klaidų. An enemy army destroys your fokken base - you fokken lose). O be to meistriškumas ir kūrybingumas, kurį demonstruoja aukščiausio rango žaidėjai, is kinda inspiring.
WCG Ultimate Gamer - tai reality show (Big brother meets Pacman), kurio dalyviai yra - well, gamers. It has all the funz of gaming and no sadness of the retarded reality. Kiekvieną savaitę gamer'iai dalyvauja kokiam nors real-life challenge, o po to susirungia tą challenge atitinkančiam žaidime. In the end - only one remains:) Aišku, po mano apibūdinimo visa tai skamba kaži-kaip idiotiškai, bet jei tamsta skaitytojas esi closet-gamer (we all have our sins..) - give that shit a try. Kaip kad dažnai būna - nedaug protinių pastangų reikalaujantys dalykai yra kabliuojantys.
Tataigi, šiandienai blog'inimo užtenka. Metas barščiams ir antram WCG Ultimate Gamer sezonui. Woohoo!:D
Note to self: dude, seriously? Get a life. ANY life.
