Seeing the world. And skinheads. And zombies.

Studžiams Bavarija suteikia ne tik visiškai nesuprantamą, nacionalinę (hochdeutsch, antra reikšmė) net neprimenančią kalbą (Lietuvos analogas: tas pats kaip kokiam Visagino lietuvaičiui atkeliaut į Telšius. I hear you speaking, I don't hear you making much sense, srry), bet ir neapsakomai pigias galimybes vietoj mokymosi savaitgalį keliaut po šį nesuprantamą kraštą. Not much of a dilemma, now is it?

Pas mus yra čia toks aktyvistų ratelis, vos ne kiekvieną savaitgalį traukiantis į visokius Miunchenus, Niurnbergus ir t.t. (nelabai daug didesnių miestų kaip ir beliko Bavarijoj, bet oh well). One thing led to another ir prie to ratelio savo kelioninį užpakalį prišvartavau ir aš. Kaip visuomet, tokį sprendimą lydėjo a) tingėjimas imtis rimtesnių darbų b) noras lavint savo broken Deutsch gebėjimus via socializing. 

So, kelionė in an over-detailed nutshell:

• 09:14 - Pajudam Bambergo link (su persėdimu Niurnberge). Iš 9 "joaa joaa, aš tikrai važiuoju" traukinin inlipo 6, įskaitant moi. Bilietas pirmyn-atgal 9 Eurai. Dėl tam tikrų buhalterinių maklių, man bilietas kainavo 4 Eurus. Gotta love em' maths.
• 11:26 - išlipam Bamberge. Tik dabar suvokiama, jog neturim visiškai jokio veiksmų plano. Aš apskritai nieko nežinau apie Bambergą, juolab apie lankytinas ir šiaip vertas dėmesio vietas, tad visas viltis dėjau į mūsų kelionės organizatorę. No luck there. Netrukus pradeda lyti. Nusprendžiau grįžęs namo pradėt kokią nors kampaniją prieš globalinį atšilimą. This shit has to end right now!
• 12:11 - neaišku ko vedini, užeinam į XVIIa. bažnyčią, kurioj vyksta vargonų koncertas. That dude could learn some tunes, nes muzika apgailėtina. Atrodo lyg dydysis muzikas mokėtų trisdešimt ištraukų ir nei vienos normalios "dainos". But people ain't judgin' other people in the house of God (I make the general exception worth of having the rule in the first place), tad visi klusniai sėdi ir klusniai klauso. Nusprendžiam, jog almost everything, including having your balls ripped off tam tikra prasme gali būti more entertaining, tad ilgai neužsibūnam.
• 13:16 - atsibastom iki Katedros. Kadangi senamiesty apart bažnyčių, skulptūrų ir lietaus daugiau nelabai ko įdomaus yra (be balsavimo buvo nuspręsta, jos karštas vynas nebus vartojamas, tad atkrenta ir visi tie Kalėdiniai turgūs), inlindom į Katedrą. Pasišlaistę kokias dvidešimt minučių nusprendėm eit lauk, bet niekaip neradom vieno iš mūsų grupės narių. Išėjau jo ieškot į bažnyčios katakombas (:D). Neradęs patraukiau atgal pas lauke likusią grupę. Ten kaži-kaip nieko neradau: pasirodo man beieškant mūsų pasiklydėlio, tas grįžo kitu keliu ir tada visa grupė pajudėjo toliau (be manęs, žinoma). This made me question the loyalty and purpose of our expedition.
• 13:40 - for reasons unknown to me or mankind in general, nusprendėm(?) eit į šalia Katedros esantį muziejų, kuriame exponuojamos "prakartėlės iš viso pasaulio". This (and I do mean it) was one of the most creepiest experiences I ever had in my confusing adult life. Keli pirmojoje salėje išdėstyti kūriniai, kurie nors ir atrodė lyg padaryti penkiamečio, kaži-kokių neigiamų emocijų nesukėlė ir bent jau pradžioj viskas atrodė kaip eilinė nuobodi iškyla į nobody-cares-about muziejų. But then the shit/brainz of a zombie hit the fan. Tolimesnėse salėse už stiklinių vitrinų (and I am thankful for that) buvo eksponuojamos  skulptūrėlės ir panašūs "menai", kuriuos galiu apibūdint tik kaip zombie-Jesus-expressionism. Į apdulkijusius audeklus susuktos plastmasinės ar dar geriau - vaškinės lėlės (oj, tas nenatūralus gelsvas blizgėjimas) su stiklinėm, į stebėtoją fiksuotom akim. Neproporcinga anatomija, minėti kokonai (like some shit you would expect to see in an Aliens movie) ir silpnas salės apšvietimas did more than popcorn + "The Exorcist" could ever achieve. Jesus said once: eat my flesh. And I'm afraid he meant it very literally.
• 14:20 - Snow Fight!
• 15:00 - Vienos iš bendrakeleivių pasiūlymu nutarėm aplankyt žinomiausią Bambergo knaipę - Schlenkerla. Čia, pasirodo, yra gaminamas Rauchbier (rūkytas alus), kuris yra baisiai žinomas ir visų mėgstamas (like all beers are). Nors alus ir priminė viralą, kuriame mėnesį buvo laikyta rukyta kiaulė (tiesa sakant, šio alaus gamybos procese mėsa nėra naudojama. Mielės/avižos ir visas kitas šlamštas, kuris naudojamas alui r(i)augt yra džiovinamas deginant kaži-kokios rūšies medį (like anybody really cares). O taip rašau grynai iš noro išlaikyt niekuo nepatenkinto snobo įvaizdį),  pats kabakas buvo labai vokiškas ir paliko tokį neblogą riebaluotą įspūdį.
• 16:21 - Metas spręsti klausimą ar traukiam namolio su 16:24 traukiniu ar dar keturias valandas bastomės po miestą ir grįžtam su 20:34 reisu. Klausimas atsakytas vienbalsiai (prieš tai apsiprekinus McDonalds)
• 17:36 - Persėdam Niurnberge. Traukinys sausakimšas, tad tenka stovėti. Kadangi pilnam traukiny turi nelabai daug pasirinkimo galimybių, stovi kur yra vietos. O vietos buvo šalia grupės pusgirčių Skinheadų. Nėr nieko smagesnio kaip valandą klausyt dainų apie "mūsų tėvynę" ir kalbų apie "sukruštus užseniečius, kurie teršia mūsų žemę". My broken German automatically got a temporary upgrade just so I wouldn't get beaten up to death. "What you say? Foreigner I am? No noooo oh nonooo I iz notz! Look, I perfectly speaks Germaniez!"
• 18:39 - Home sweet zombie-free Home.

Nepaisant to, jog kelionę aprašiau kaip labiausiai nevykusį XXIa. endeavor, turėčiau konstatuot, kad žmogai, su kuriais keliavau, daugiau nei atpirko visą tą šaltį ir lietų (though nothing can compensate for the zombie-Jesus museum, sucking of which was limitless), tad šeštadienis, išskyrus gal mitybą (3x McDonalds), buvo praleistas labai neblogai.