Tribute from district 12: Lisbeth Salander (part I/II)

Nutempta iš
http://www.bazaardesigns.com/

Ryšium su Žaliųjų judėjimu, globaliniais kataklizmais ir amfos nudrožtom rašytojų (screenwriters included) smegeninėm, recycling'as tapo populiariu reiškiniu ne tik rūšiuojant pieno pakelius, alaus bonkes ir pradurtas gumines lėles, bet ir idėjas. Nežinau kiek mano smalsusis skaitytojas domisi kino ir knygų pramone, tačiau bet kokiu atveju, drįstu spėt, bus pastebėjęs it šūdų tsunamį in konsumerinį paplūdimį atidundančią reboot'ų, prequel'ų, sequel'ų ir remake'ų bangą. Kuomet net 63'ų Arnold-GeDaaaaaun-Schwarzenegger pradeda kalbėt apie S. King'o "The Running Man" reboot'ą (running man, seriously?), pradedi svarstyt ar pasauly iš tiesų neliko nei vienos originalios idėjos?

On the related note: gerbiant visus kapitalistinius ir psichologinius exploitus, knygrašiai pradėjo taikyt rowling-schmowling paradox: išskaidyt paprastą pasakojimą į kuo daugiau knygų, prikišant visiškai nieko bendro (and I can't stress that enough) su siužetu neturinčių įvykių, kad tik išspaust trilogiją ar - jei tu tikrai geras šūdmalys - septologiją, bo vis tiek žinai, kad ant pirmos knygos užsikabliavę mulkiai pirks likusias šešias, kad tik sužinotų kaip viskas (banaliai) baigiasi septintojoje (rule of thumb: vienas svarbus personažas miršta, kiti pridrožia vaikų ir toliau gerai gyvena).

Pastaruoju metu daugiau nieko ir neskaitau, kaip tik trilogijas (not by choice). Vien dabar prieš akis stovi devyni modernūs masterpiece-my-ass, kuriuos visus be vargo būtų galima atpasakot vienoj 900psl knygoj, užuot pilstant iš labai tuščio į be galo kiaurą ir taip sunaudojant 4900. Anyhow, here it goes:

Trilogija: 

Millennium Trilogy 

(mergina su drakono tatuiruote)

Ok, I guess...

Pretty good

King of kings of diarrhea

Apie šios drožtologijos siužetą berods esu pasakojęs: delfi žurnalistas ir asociali couldn't-care-less-even-if-you'd-rape-me hackerė kovoja už teisybę narpliodami tarpusavyje susijusius nusikaltimus. 85% viso teksto nupasakoja kaip minėtasis delfi žurnaliūga researchina ir rašo savo straipsnius (which probably gives wood to every journalist reading this book) ir 15% where something actually happens. Aš suprantu, kad kokiai močiutei iš Prūžienų kaimo kondiuperis ir visi su juo susiję keiskmažodžiai atrodo it švento Stepono paniekinimas šetono pramyslais, bet kai ponas autorius pradeda rašyt "<...> tada ji įsijungė savo MacBook Pro su 512MB RAM ir 85GB HDD, su OSx: Leopard ir į USB skylaitę inkišo 4gb USB raktą bei tuo pačiu metu paleido Safari naršyklę, kurioje surinko Olandijoje esančio serverio IP <...>", ką reiktų laikyt jo išmone in all-things-hacking bei kruopščiai atliktu research prieš rašant knygą, manyje tūnantis facebook'inis internautas išleidžia skrandžio turinio čiurkšlę, bo this shit sucks Caesars balls like they've never been sucked before. Net The Social Network, su visom savo kalbom apie Apache ir actual kodo bei wget eilutėm buvo more sophisticated than this soup of dog-bollocks people call Millennium trilogy. Bet čia dar nieko, palyginus su vienoje iš knygų atkuriamu teismo procesu. Net būdamas antro kurso teisės studžium, galiu pasakyt kad mielas autorius nė nebuvo atsivertęs proceso kodekso. Suis mon conseil to improve your writing: less jacking-off while reading CNN, more doing some actual research.

Trečia knyga buvo tokia beprasmė, kad net sunku ją laikyt trilogijos dalim. Ties tiksliai 358 lapu (iš masyvių 860'ies) suvokiau, kad kol kas tebuvo atpasakota antra knyga ir dar riebiai patrydaliota apie žurnalistinį šlamštą. Taip tęsėsi ir toliau, o visa knygos esmė išsibarstė per 100-150psl. Turinio prasme būtų pakakę išmest visą tą šūdą iš visų trijų knygų ir parašyt vieną normalų pasakojimą apie Lisbeth Salander. Bet, žinoma, tuomet vietoj trijų knygų parduotum tik vieną ir tai būtų triskart lėviau, nei post-mortem susikraut gigabelejoną kronų, kad dėl jų visą likusį gyvenimą pjautųsi giminaičiai.

Natūraliai kyla klausimas: kodėl gi, ponas paranoide, skaitėt visas tas tris knygas, jei jos tokios jau lėvos? Be savaime suprantamo pagrindo - because I'm missing some bolts in my head - kaip ir buvo siekta autoriaus, manyje pasireiškė tas dalbajobiškas smalsumas ir žavėjimasis aspergerine profesionale (If you think about it, šiuolaikinėj pop-kultūroj kaži ar rasi kokį ne-asocialų ir ne-genijaus lygmens personažą, would it be Grissom (CSI. Asperger's Syndrome, entomology genius), House (House MD. Sociopath, medical genius), Brennan (Bones. Asocial, anthropology genius), Lightman (Lie to me. Can't commit to other people, facial expression expert), Bishop (Fringe. Mad scientist), Cooper (Big Bang Theory. Asocial, mad theoretical-physics scientist) ir t.t.). Niekam neįdomūs normalūs, problemų neturintys žmonės. We want some asocial, cigarette smoking, Jack Daniels drinking, fuck-around that can solve 10x10 Rubik's cube while disarming a nuclear bomb and reciting a poem by E. A. Poe or we won't buy that shit.

Verdiktas: Don't waste your time reading it, unless you're a journalist. In that case: meh..