Wahnsinn

Sesijos metu mano paranoiška asmenybė patampa šizofreniška ir suskyla į mažiausiai tris identitetus: (1) bičą, kuris visą semestrą vaikščiojo į paskaitas ir sudarinėjo konspektus, su tokiom puikiom remarkom kaip: 

• "Kodėl skirstinys būtent chisq nelabai suprantu. Per daug ilgas paaiškinimas 142 psl"
• "Kaip įrodoma A3 pateikta 224 skaidrėj. Įrodymas nesunkus, bet ilgas ir vargiai reikalingas"
• "WTF? A→B?"

Mokslo štabas a la paranoid

(2) panikuojantį studžių, bandantį pasiruošt egzaminui. Galiu drąsiai pasakyt, jog pastaroji asmenybė nekenčia to, konspektus rašiusio, gaidjurgio, bo jo užrašai niekam tikę, o planas - palikt 70% sunkiausio dalyko medžiagos paskutinėms dvejoms dienoms was and still is priceless. 

Ir galiausiai - (3) dėdę blogger'į, užrašinėjantį minėtų dviejų burundukų mokymosi ypatumus, like it's something remarkable.

Aišku, užuot rašinėjęs čia, galėčiau damušt tą šimto lapų konspektą ir eit spręst uždavinius, bo akivaizdu, jog tokiais tempais šian vėl teks sedėt iki ryto, tačiau šiuo metu eterį paėmęs dėdė bloggeris and there's nothing (2) can do.

If only I could concentrate. A girl can only dream, right? That's probably (4) speaking.

P.S. ryšium su paskutiniu egzaminu, daugiau atrofuotų post'ų mokslų tema nebebus. Nuo ryt - vėl dalbajobiški post'ai apie nieką. It's nice to be back.