Aš puikiai suprantu, jog rašyti apie katik laikytą egzaminą blog'e yra liūdna, but guess what..Taigi, šiandien buvo pralietas pirmas pavasario sesijos kraujas...Laikydamas lotynų kalbos egzaminą supratau, kad ši kalba man yra dar viena terra incognita (taip, žinau kaip nepakartojamai banaliai tai skamba)...Ech tas puikius jausmas: nežinomų žodžių asmenavimas for no good reason...žodžio "amo" Futurum II indicativi passivi antrojo asmens formos žinojimas...trisdešimties lotyniškų sentencijų mokėjimas mintinai (puikiai pritaikomos žinios..pvz.: jas galima panaudoti nuostabiai originaliam blog'o įrašo pavadinimui sumislyti..arba nesąmoningai įrodyti girtumą kokiame nors vakarėlyje: "Ooo mažule...ego tu sum, tu es ego!" ).
Lygiai po savaitės laukia dar vienas...daug žadantis egzaminas: estetika. Liūdna, tačiau man, kultūriniam tinginiui, tai iš tiesų gali atnešti šiek tiek naudos..Bet kokiu atveju šie du egzaminai tėra apšilimas...prieš didžiausią ir svarbiausią šio semestro challenge'ą:
