Rugsėjo 15-30 yra tas metas, kai iš visų JAV pakampių Lietuvon paršliaužia studžiai-keliautojai. Arba kaip gerai išsireiškė vienas dėstytuvas: ekonomikos studentai, atliekantys praktiką lovų klojime ir tualetų valyme už Atlanto. Berods užvakar sutikau buvusią grupiokę, katik katik grįžusią iš Kalifornijos. Papasakojo kaip jai sekėsi, parodė kelias (keliolika, keliasdešimt) nuotraukas ir t.t.Man, kaip visą šį reikalą praeitąmet patyrusiam studžiui, tas jų grįžimas kartu yra labai įdomus dalykas, bo iš tiesų smagu paklausyt apie jų nuotykius, pasidalint experience'u ir t.t. ir tuo pačiu tai yra gilus depresijos/nostalgijos periodas:-) Kad ir kokį šūdiną darbą ten dirbot, kad ir kokioj šūdinoj vietoj gyvenot - vis tiek grįžus įspūdžiai būna nerealūs ir pats supranti, kad visas tas dokumentų pildymas, sesijų trumpinimas ir rizikavimas gyvybe juodaodžių kvartale buvo worth the trouble:-). Taigi tada susimąstai, kad visgi reikėjo ir šią vasarą parduot, nes daugiau tokios galimybės gali ir neapturėt... Kaip supranta (anksčiau ar vėliau) kiekvienas Work&Travel USA dalyvis - ne piniguose čia esmė (nes vis tiek grįžti, liaudiškai tariant, su nuliu arba minusu:-D). Svarbiausias visas tas kultūrų skirtumas, ta neapsakomai milžiniška šalis su visais savo navarotais ir fraternity-parties :-D
Kalbant apie šaltį: koks žavus yra sutrikimas tų žmonių, prieš 18 valandų gulėjusių paplūdymyje, oro temperatūrai švelniai svyruojant apie 35 laipsnius pagal Celsijų, kai išlipę iš lėktuvo jie supranta dar bent jau devyneriems mėnesiams atsidūrę (geriausiu atveju) 10 laipsnių šaltoje drėgnoje "skylėje":-D Pasitelkiant Visa-Mastercard reklamų terminologiją: "priceless"
