Nors ir nutraukiau publikuot savo blog'ą ~2008m. lapkričio mėn., dėl kažkokių priežasčių post'us rašiau ir toliau. Kaip juodraščius. Ilgainiui sukaupiau virš šimto tokių įrašų ir tuomet man toptelėjo, jog visa tai yra on the borderline of retarded. Trūksta rožinio viršelio ir skirtuko su gėlytėm, kad faktiškai turėčiau sušiktą dienoraštį. Virai juk dienoraščių nerašo. Virai rašo blog'us.
Tam, kad būčiau kuo tikriausias viras, turiu vėl paleist savo šizo-rašliavinių pasakojimų rinkinėlį internetan. Na, į platųjį internetą. Prieš tai atlikdamas, nutariau truputėlį apsikopt - ištrint sudrožtus įrašus, papildyt pusiau nevykusius ir padailint, mano galva, visai neblogus (kurių yra du). Vos pradėjęs tvarkytis pastebėjau, jog turiu 14 draft'ų. Draft'ai mano dienoraštyje rožiniais viršeliais yra juodraščių juodraščiai (yes, it does sound ridiculous). Įrašai, kuriuos kažkodėl noriu publikuot, bet kurių nenoriu (tingiu) rašyt :-) Pirmąkart per savo dvejų metų jaunojo rašytojo karjerą, pajutau, jog nebeturiu visiškai jokio noro rašyt (writer's block?). I don't care, nobody cares, tad why bother? Net mea lux, kuri šiaip jau support'ina belenkokias mano daromas nesąmones yra atvirai dėjus ant mano rašliavos.
Blogging ain't that much fun as it used to be. Senstu? Šiaip tai, tokiam nebrendylai kaip aš tai neturėtų grėst, bet kita vertus - kai pagaliau susikuri asmeninį ir profesinį gyvenimus, laiko tokiam šlamštui kaip viešas savo gyvenimo aptarimas lyg ir nebelieka. Panašu jog ir toliau juodraščių juodraščių skaičius didės, kažkuriai mano smegeninės daliai norint rašyt, o visam likusiam (sveikam) protui tam priešinantis.
Ain't easy being a blogger...
Tam, kad būčiau kuo tikriausias viras, turiu vėl paleist savo šizo-rašliavinių pasakojimų rinkinėlį internetan. Na, į platųjį internetą. Prieš tai atlikdamas, nutariau truputėlį apsikopt - ištrint sudrožtus įrašus, papildyt pusiau nevykusius ir padailint, mano galva, visai neblogus (kurių yra du). Vos pradėjęs tvarkytis pastebėjau, jog turiu 14 draft'ų. Draft'ai mano dienoraštyje rožiniais viršeliais yra juodraščių juodraščiai (yes, it does sound ridiculous). Įrašai, kuriuos kažkodėl noriu publikuot, bet kurių nenoriu (tingiu) rašyt :-) Pirmąkart per savo dvejų metų jaunojo rašytojo karjerą, pajutau, jog nebeturiu visiškai jokio noro rašyt (writer's block?). I don't care, nobody cares, tad why bother? Net mea lux, kuri šiaip jau support'ina belenkokias mano daromas nesąmones yra atvirai dėjus ant mano rašliavos.
Blogging ain't that much fun as it used to be. Senstu? Šiaip tai, tokiam nebrendylai kaip aš tai neturėtų grėst, bet kita vertus - kai pagaliau susikuri asmeninį ir profesinį gyvenimus, laiko tokiam šlamštui kaip viešas savo gyvenimo aptarimas lyg ir nebelieka. Panašu jog ir toliau juodraščių juodraščių skaičius didės, kažkuriai mano smegeninės daliai norint rašyt, o visam likusiam (sveikam) protui tam priešinantis.
Ain't easy being a blogger...
