So, yeah, šian (vakar-šian, to be exact) praūžė ketvirtasis ever ir antrasis, kuriam dalyvavau aš. Family Reunion shit. And, well, it was great. For no reason.Ok ok, it wasn't all random-fun. Pagrindinė priežastis, kodėl tas dvi dienas nemerdėjau nuo "manic depression is touching my soul", buvo high-quality premium brand socialising. Tam, kad suprastumėt ką turiu savo skaudančioj galvoj, šiokis tokis trumpas įvadas apie vakarykštčio meet'o išskirtinumus:
1. Taip jau pas mus surėdyta, kad kai kurios mūsų giminės panos turi labai jau high tolerance and acceptance levels kitos tautybės žmonėms (that's a nice way to put it) ir yra pasiėmusios in vyrus labai jau tarptautinę fauną (passive occupation of Europe, if you'd ask (it's good you don't) me). Šiuo metu turim vokiečių ir italų, but hey, it's never too late to expand, right, ladies?Atsižvelgiant į tai, kad yours truly, vienaip ar kitaip, dėl focken' skylės where he grew up, ir tėvų nesugebėjimo primest kiek svarbios yra užsienio kalbos, visą savo dar trumpą gyvenimą mokėsi vokiečių als Hauptfremdsprache ir į tai, kad aukščiau paminėtai giminaitei užkniso bendraut su savo viešnia 24/7, buvo paprašytas "užimt svečią", as in: just focken' talk to her, will you? And I didz. And it was focken' awesome!
2. Vienai iš mano (don't really know how we're related) giminaičių darbdavys leido dalyvauti šiame susitikime su viena sąlyga: "kartu reikia pasiimti Lietuvoje praktiką atliekančią 19'inę kolegę-vokietę".
I mean, aš nesu visiškai tas žmogus, kuris for no reason gali (nori) bendraut su random'ine fauna random'inėm temom, bet atsižvelgiant į special circs., t.y. galimybę bendraut su savo amžiaus žmogum, kuriam vokiečių yra gimtoji kalba bei į tai, kad nieko geresnio kaip ir nebuvo ką veikt, I didz what I waz asked for. Mano nuostabai, devyniolikinė pana buvo labai kalbi ir visai laisvai bendravo belenkokiom temom, tad apturėjom tikrai high quality premium brand'inį socialising'ą.
Kadangi primečiau kaip turėtų jaustis žmogus, dalyvaujantis kažkiokiam crazy-ass, mid-life-crys'inių svetimtaučių vakarėly, kuriame negali nieko suprast ir tiesiog labai tikies, kad viskas baigsis without you being raped, šalia viešnios šnekėdavau tik jai suprantamomis kalbomis ir karc nuo karto išversdavau arba paaiškindavau kas čia po galais vyksta ir kodėl. Visad labai svarbu paaiškint kodėl. Nes vienaip ar kitaip, lietuviai yra labai jau unikali tauta su savo nacionaliniais švenčių šventimo ir tiesiog besaikio alkoholio vartojimo ypatumais, todėl out of context - we're just a bunch of drunkards.
Apart bendravimo su vokietuke ir italu (beje itin mėgstančiu pašnekėt. Na, bent jau po kelių bokalų) visa šventė iš esmės tebuvo, kaip visada ir yra, viena didelė pjankė. Gera giminė, nieko nepridursi. Kita vertus, taip išeina, kad aš ne ką geresnis. Obelis ir obuoliai...
Vakarą finišavo akustinis šachtininkų koncertas, kurio pabaigos nebesulaukiau, bo nušliaužiau palapinėn ir užbaigiau vakarą miegodamas su savo šunim. Who said life's easy?Bet kokiu atveju, panašu, kad šio tipo meet'ai darosi vis įdomesni (arba tiesiog aš darausi senesnis ir man pradeda patikt tokio tipo crap) ir kažkuria prasme visai norisi/norėsis dalyvaut dar kartą. Na, nebent turėčiau kokios įdomesnės veiklos, pvz.: iš esmės bet kas.
