Pradėsiu nuo 10+/10, o tada žiesim kaip išeis...
Jei gyvulių ūkis tėra pasakėčia su visiems žinoma potekste, lengvas popietės skaitalas, tai "1984-ieji" yra fokken A-bomb, ištaškanti protdėžę į skutučius. I mean seriously - that shit makes you think (žinoma, su prielaida, jog nesi paskutinis degradas). Ir nebūtina išvest aiškių paralelių - šioj knygoj prikišta tiek gėrio, kad ją faktiškai galima vadint šių laikų Biblija, God damnit (ir po šio išsireiškimo žaibas nutrenkia paranoid velniop). Net norėdamas trumpai aprašyt ką tiksliai tuo turiu galvoj..nežinau nuo kurios vietos pradėt.
Oj, kiek šūdo, žmogau, turi perskaityt, kol pagaliau dasikasi iki tokio lygio kūrinio. Major pile of literary shit. Žinoma, pats kaltas, jei literatūros klasiką pradedi skaityt tik sulaukęs tokio amžiaus, prieš tai sukišęs galvon kiek tik telpa šiuolaikinės popsūchos ir kitokio brudo, kuris dabar tik užima tą ir taip ne gausią vietą protdėžėj. Tuo tarpu 1984 priverčia mąstyt. Taip iki galo ir nesupranti ar tai fantastikos kūrinys, ar gražiai aprašytas epizodas iš istorijos (pranašystė?). Bet kokiu atveju, skaitant galvoje gimsta įvairiausi vaizdai ir pojūčiai. Aišku, veiksmo šioj knygoj kibirais semt nepavyks, tačiau distopinė atmosfera - pretty damn amazing, damnit.
Perskaitęs šią knygą mielas skaitytojas gali padaryt tik vieną klaidą (no, it does not involve a goat) - pažiūrėt šios knygos ekranizaciją (1984 metų (no shit?!) pastatymas). Oh how fokked up in the lense and without any sense this piece of cinematographic turd is. Tokie dalykai turėtų būt baudžiami pagal BK ir įtraukti į vienuoliką Dievo įsakymų:
I mean seriously! Damušus knygą ir vis dar jaučiant tą saldų protdėžės papilnėjimą, jaunasis skaitytojas insijungia minėtąjį filmą, siekdamas dar daugiau malonumo (dopamine is a hell of a drug), tačiau vietoj to gauna su vizualizuota pliauska per bakūžę. Geriausiai visą šį experience'ą, mano galva, apibūdina posakis "when you see it, you'll shit bricks"
Summary: read the book, forget the movie.
Jei gyvulių ūkis tėra pasakėčia su visiems žinoma potekste, lengvas popietės skaitalas, tai "1984-ieji" yra fokken A-bomb, ištaškanti protdėžę į skutučius. I mean seriously - that shit makes you think (žinoma, su prielaida, jog nesi paskutinis degradas). Ir nebūtina išvest aiškių paralelių - šioj knygoj prikišta tiek gėrio, kad ją faktiškai galima vadint šių laikų Biblija, God damnit (ir po šio išsireiškimo žaibas nutrenkia paranoid velniop). Net norėdamas trumpai aprašyt ką tiksliai tuo turiu galvoj..nežinau nuo kurios vietos pradėt.Oj, kiek šūdo, žmogau, turi perskaityt, kol pagaliau dasikasi iki tokio lygio kūrinio. Major pile of literary shit. Žinoma, pats kaltas, jei literatūros klasiką pradedi skaityt tik sulaukęs tokio amžiaus, prieš tai sukišęs galvon kiek tik telpa šiuolaikinės popsūchos ir kitokio brudo, kuris dabar tik užima tą ir taip ne gausią vietą protdėžėj. Tuo tarpu 1984 priverčia mąstyt. Taip iki galo ir nesupranti ar tai fantastikos kūrinys, ar gražiai aprašytas epizodas iš istorijos (pranašystė?). Bet kokiu atveju, skaitant galvoje gimsta įvairiausi vaizdai ir pojūčiai. Aišku, veiksmo šioj knygoj kibirais semt nepavyks, tačiau distopinė atmosfera - pretty damn amazing, damnit.
Perskaitęs šią knygą mielas skaitytojas gali padaryt tik vieną klaidą (no, it does not involve a goat) - pažiūrėt šios knygos ekranizaciją (1984 metų (no shit?!) pastatymas). Oh how fokked up in the lense and without any sense this piece of cinematographic turd is. Tokie dalykai turėtų būt baudžiami pagal BK ir įtraukti į vienuoliką Dievo įsakymų:
"11. Thou shal not rape good books with fokked up in the lense and without any sense <...> movies"
-- God (James Mason)
I mean seriously! Damušus knygą ir vis dar jaučiant tą saldų protdėžės papilnėjimą, jaunasis skaitytojas insijungia minėtąjį filmą, siekdamas dar daugiau malonumo (dopamine is a hell of a drug), tačiau vietoj to gauna su vizualizuota pliauska per bakūžę. Geriausiai visą šį experience'ą, mano galva, apibūdina posakis "when you see it, you'll shit bricks"
Summary: read the book, forget the movie.
