Priorities, priorities, priorities...

Šian laikiau vokiečių kalbos testą (vienas iš reikalavimų norint dalyvaut konkurse stipendijai magistro studijoms Vokietijoje gauti). Bjaurybė buvo daug sudėtingesnis nei tikėjaus. Palyginimui abitūros egzaminas atrodo kaip nepilnavertiškumo kompleksą išsiugdęs vežliukas liliputas paauksuotais batais (disturbing analogies - I haz them). Surinkau nei daug, nei mažai, tačiau atsižvelgiant į mano reakciją išvydus užduotis - esu netoli didžiavimosi savo pasiekimais:-D

Nepavariau taip, kaip tikėjausi pavaryt turbūt dėl daugelio priežasčių:

• Naktį prieš testo laikymą miegojau tik valandą;
• Naktį prieš testo laikymą (iki 5h ryto) basčiausi po miestą having some really good time;
• Dieną prieš egzaminą žadėjau mokytis, tačiau tada prasidėjo įvykiai, kuriuos apima pirmos dvi priežastys, kurios yra dienos prieš egzaminą pasekmės (confusing explanaitions - I haz them)
  

Į visą šį reikalą (magistro studijos) aš žiūriu žiauriai rimtai (primerktom akim ir iššieptais dantim), tačiau who am I, kad atsisakyčiau galimybės vidury nakties, sekmadienį, per nenusakomą šaltį trenktis miestan į spontanišką, per 5 minutes suorganizuotą susitikimą? I'm only human (viras) :-/