Ryšium su pastaruoju metu belenkokiems niekams švaistomu laiku, grįžau prie praeitų metų praktikos:
Praeitą kartą visas šis reikalas man buvo gan naudingas: pastebėjau kur sukišu daugiausia laiko, kiek laiko skiriu neproduktyvioms veikloms ir kiek laiko paprasčiausiai iššvaistau. Kuomet seki savo veiksmus (bent jau mano atveju) atsiranda kažkokia motyvacija skirti laisvą laiką naudingai veiklai. Nedžiugina po sesijos pamatyt, kad visą savaitę prieš paskutinį egzaminą darei bet ką, tik nesimokei. Ypač jei gauni.. ne visai tai, ko tikėjais. Tiesa, tuomet bent jau žinai ką kaltint:-)Aplinką, žinoma.
Tuo pačiu supratau, jog esu statistikos entuziastas (kas turbūt yra gan neblogas dalykas) ir kuo toliau tuo labiau darausi priklausomas nuo belenkokio savo veiklos planavimo (kas turbūt yra gay-ass)
Dar prieš kokį porą metų aš buvau nusiteikęs gan neigiamai tokios veiklos (planavimo) atžvilgiu. Visų pirma - neturėjau tam jokio poreikio, visų antra - tokia veikla man labai glaudžiai asociuojasi su vadyba (ne verslo vadyba, bet opera panaši). Tiesiog nelabai suprasdavau visų tų "kvadrantų", "fishbone diagramų", "Pareto 20/80 principo" ir kitokių "vadybinių triukų" prasmės (pritaikymo prasmės) ir visuomet galvodavau, jog tai tėra žmonių, nesugebančių kontroliuot savo gyvenimo (verslo) bandymas bent kiek, bet kokiomis priemonėmis suvaldyt situaciją. Negaliu pasakyt, kad šiuo metu galvoju kitaip.
Visi šie "triukai" yra kažkaip dirbtinai išskirti ir įrėminti. Racionalus asmuo juos visus (t.y. tuos, turinčius apčiuopiamą naudą) turėtų naudoti savo kasdienėje veikloje, tačiau ne kaip "dvidešimt procentų ... duoda aštuoniasdešimt ... ", bet kaip "tiesiog taip elgtis yra protinga", nesuteikiant tam įmantrių pavadinimų ir nepiešiant gražių diagramų (nebent jos labai gražios). Tik ilgainiui supratau, jog mano pastangos optimizuot savo veiklą tam, kad pasiekčiau geriausius rezultatus, slepiasi po kokiu vienu (ar keliais) gražiu vadybiniu pavadinimu/terminu (o kuo blogas "paranoid'o planuotuvas"?).
Savo kelią į patologinį veiklos planavimą pradėjau nuo mažų baltų lapelių su, atrodo koja rašytais, priminimais, pvz.:
"kolis antr. 15hJR3;Studijuodamas dvi disciplinas vienu metu, nejučiomis pradedi užmiršt įvairias smulkmenas. Koliokviumą, kursinį darbą. You know...
inform 303, atsisk. 2 darb.excl;
popr. raš. 24Lt;
KT,AT,prok. įst.nauj.red."
Galiausiai mano maži balti lapeliai buvo priversti mutuoti į įvairių formų plan'atoriumą:
 |
kurio pagrindinė užduotis: "make me not to forget shit"
Ir tą užduotį jis atlieka be problemų. Dienos pabaigoje užtenka skirti kelias minutes pagrindinių rytojaus veiklų identifikavimui, prioritetų paskirstymui ir pabudęs ryte, dieną pradedi (bent jau pradedi) optimaliai:-)
In ya face, uncertainty!
Note to self: 45 minučių skyrimas visiškai beprasmiam rašiniui apie tai, kaip tau puikiai sekasi paskirstyt laiką naudingoms veikloms ir kaip tu puikiai viską optimizuoji "logikos ir teisingumo skalėje" yra beveik ties "you God damn hypocrite" atžyma. Well done.
