Šian univeras buvo kažkaip.. gaidys. (žinau, žinau - labai rišlus ir taisyklingas sakinys). Na taip jau būna, kai ten nueini. Neinant į paskaitas studijuot universitete yra visai nieko laiko praleidimo forma...
Anyhow, po paskaitų buvom susitarę susitikt su Kolega agropoly. Planas daugmaž kaip visad - ko nors užkąst, pažiūrėt į vargšus gyvunėlius ir pasijuokt iš rūbų (mokytojų megztukų ir t.t.). Kadangi, grynai Vilniaus viešojo transporto burtų pagalba atvykau pusvalandžiu anksčiau nei tarėmės, nusprendžiau nueit iki knygyno - pažiūrėt gal ko naujo yra ekonomikos skyriuje (aš dažnai taip darau, bet , žinoma, knygų niekada neperku. Norėčiau, bet come on for the love of God. Mokėt 80Lt už knygą, kuri, kaip rodo patirtis, gali būti parašyta blogiau (!) nei šis blog'as nėra racionalu. Kita vertus kokia nors apmokėjimo schema kaip "pay if you liked it" mūsuose būtų nuostabus pajuokų objektas).
Besivalkiodamas po knygyną netikėtai užtikau vieną geresnių "populiariosios ekonomikos" bestselerių (na, bent jau taip teigiama internete (negi jie meluotų?!?!)) "Fooled by randomness" (šalia buvo ir "The black Swan"). Kadangi buvau, liaudiškai ir belenkaip nemandagiai tariant, sušiktos nuotaikos bei nusprendęs kada nors įsigyti šią knygą (jau kiek anksčiau buvau ją įsimetęs į savo amazon.com wishlist'ą, planuodamas nusipirkti iš antro atlyginimo (:D) ar pan.), patikrinau besąlygiškai moterims galiojančią taisyklę, jog belenkokių daiktų pirkimas pakelia nuotaiką ir self-esteem. Taigi, šiam grynai moksliniam eksperimentui išleidau ~35Lt.
Didn't feel a thing.
Na, bent jau neišleidau pinigų atsitiktiniam šlamštui.
Kažkodėl manau, jog investavimas į žinias gali būti pateisinamas bet kada. Nebent investuojama į labai specifines žinias (porn for research/education?)
Anyhow, po paskaitų buvom susitarę susitikt su Kolega agropoly. Planas daugmaž kaip visad - ko nors užkąst, pažiūrėt į vargšus gyvunėlius ir pasijuokt iš rūbų (mokytojų megztukų ir t.t.). Kadangi, grynai Vilniaus viešojo transporto burtų pagalba atvykau pusvalandžiu anksčiau nei tarėmės, nusprendžiau nueit iki knygyno - pažiūrėt gal ko naujo yra ekonomikos skyriuje (aš dažnai taip darau, bet , žinoma, knygų niekada neperku. Norėčiau, bet come on for the love of God. Mokėt 80Lt už knygą, kuri, kaip rodo patirtis, gali būti parašyta blogiau (!) nei šis blog'as nėra racionalu. Kita vertus kokia nors apmokėjimo schema kaip "pay if you liked it" mūsuose būtų nuostabus pajuokų objektas).
Besivalkiodamas po knygyną netikėtai užtikau vieną geresnių "populiariosios ekonomikos" bestselerių (na, bent jau taip teigiama internete (negi jie meluotų?!?!)) "Fooled by randomness" (šalia buvo ir "The black Swan"). Kadangi buvau, liaudiškai ir belenkaip nemandagiai tariant, sušiktos nuotaikos bei nusprendęs kada nors įsigyti šią knygą (jau kiek anksčiau buvau ją įsimetęs į savo amazon.com wishlist'ą, planuodamas nusipirkti iš antro atlyginimo (:D) ar pan.), patikrinau besąlygiškai moterims galiojančią taisyklę, jog belenkokių daiktų pirkimas pakelia nuotaiką ir self-esteem. Taigi, šiam grynai moksliniam eksperimentui išleidau ~35Lt.
Didn't feel a thing.
Na, bent jau neišleidau pinigų atsitiktiniam šlamštui.
Kažkodėl manau, jog investavimas į žinias gali būti pateisinamas bet kada. Nebent investuojama į labai specifines žinias (porn for research/education?)
