Indrei užsiminus apie tai, jog šį savaitgalį Vingio kino teatre vyks eilinė frankofoniškų filmų naktis, pamaniau, kad visai nieko būtų tokiam renginy sudalyvaut. Ir ne todėl, kad esu prancūzų kultūros fanas (nors iš tiesų manau, jog prancūzų kalba yra nežmoniškai graži), bet todėl, kad mane visuomet žavi tokie netradiciniai ir neišbandyti dalykai. Trumpametražiai filmai → visą naktį → socialising'as su draugais prieš ir po. Visa tai yra be galo smagu (MAN). Tai yra nauja, neišbandyta, nebanalu. Stiprūs, verčiantys susimąstyt, įspūdžiai. Vienaip ar kitaip - kažkoks nuotykis.Būtent dėl to pamaniau, jog tai galbūt būtų įdomu ir mano skaitmeniniams draugams, todėl facebook'e pasirašiau viešą kvietimą dalyvaut. Į šį kvietimą atsiliepė tik trys žmonės. Vėliau prisijungė Kolega ir Milda (kurių facebook'e nėra), tad galiausiai surinkom šešių naktibaldų grupę.
Filmukai buvo įdomūs ir mažų mažiausiai netradiciniai. Labiausiai įsiminė "Out", "Revoliucija", "Aptvaras", "Asmeninis stebėtojas" ir, žinoma, "Klausimai-atsakymai" (Kwiz). Pastarasis buvo genialus iki absurdo:-)
Paprastai ko gero neįmanoma surinkt penkių žmonių į kokį nors filmų/diskusijų/knygų vakarą, nes niekas neturi laiko. Visi yra be galo užsiėmę, gyvena (ar bent jau norėtų gyvent) sudėtingus ir kvapą gniaužiančius gyvenimus, taupo kiekvieną sekundę ir maksimizuoja savo naudingumą (malonumus?). Tuo tarpu aš... Aš neturiu ko prarast, nei ką įgyt. Mielai dalyvaučiau kiekvienam tokiam vakare, kiekvienoj diskusijoj, skaityčiau kiekvieną knygą, tačiau.
Tačiau niekam tokie dalykai nėra įdomūs. Kiekvienas siekia malonumo, greito malonumo, malonumo, kurį sukuria vartojimas.
Koks yra gero vakaro receptas? Garsi muzika ir daug alkoholio. DAUG. Let it all go..and make It let you go. Intelektualios pramogos? You kiddin', right? RIGHT? No time for that. Reikia pastatyt kaimą, užsakyt puolimą, ištobulint klėtį ar sandėlį (labai aiški aliuzija į travian), reikia surinkt Victoria secret angelus, atsakyt į klausimą "do you think this friend has had a threesome" ar išgert virtualios tekilos stopkę su virtualiu draugu (aliuzija į facebook). Gal aš ir turiu 209 draugus (iš tiesų, aš turbūt net nepažįstu tiek žmonių), bet visi jie tėra nuliukai ir vienetukai. Skaitmeninė interpretacija. As fake as it may get.
Taigi, galiausiai vakarui pasibaigus, viskas grįžta į senas vėžias. Status quo. Nauja diena, tačiau niekas nesikeičia. Vienetukai, nuliukai → skaitmeninė interpretacija ir analoginis liūdesys.
