2010 m. rugpjūčio 15 d.

Prie ko čia Larisa?!

Didžioji žmogaus nelaimė bei egzistencinė problema yra ta, jog anksčiau ar vėliau šaldytuve baigiasi maistas. Jo tiesiog nebelieka. Net senų, sudžiuvusių agurkėlių. Finito.

Tokiu atveju, iš svetimų pinigų gyvenantis studžius traukia į vietinį "duok litą - jamk sudžiuvusių agurkėlių" parduotuvėlę ir ten papildo savo atsargas random'iniu, visiškai jokios naudos organizmui nesuteikiančiu ir per pusdienį suvartojamu, tačiau neproporcingai brangiu maistpalaikiu. Livin' THE dream.

Vieno tokio apsipirkinėjimo metu susidūriau su savotiškai įdomiu socialiniu reiškiniu, kurį šiam kartui galima pavadinti kodiniu vardu "Larisa". Manau visiems yra tekę stovėt eilėje prie kasos, kuria operuoja kasininkė-mokinė. Iš pradžių tokia pardavėja dažnokai klysta, užtrunka kiek ilgiau nei prekių kodus viršgarsiniu greičiu suvedančios über-kasininkės, tačiau, mano nuomone, tokius dalykus galima išmokti tik tai darant, todėl natūralu tikėtis pirkėjų supratimo.

Bet kaip jau esu ne kartą minėjęs: žmonės yra egocentric self-absorbed assholes. Tiesa, tam tikrais atvejais galima tikėtis ir to, t.y. jei kasoje stovi 26'erių metų morozas-profesinės mokyklos didmeistris Antanis, perkantis "biški aliuka vakariukui", tuomet tikėtina, jog priverstas ilgiau (intervale [0;0+ɛ] sekundžių) laukti, jis pareikš savo nuomonę apie kasininkių profesiją ir apskritai politinę situaciją šalyje.

Visai kitas reikalas kai MAT'om keiktis ir belenkaip varyt ant pardavėjos pradeda 13-15 metų šūdmergė [šūdmergė lt. - 13-15m. self-absorbed female asshole]. *Speechless*. Iš tiesų, pamatęs prieš save tokią heroję susimąsčiau kas jai negerai su galva ir ką su ja namie daro tėvai (DARO). You're one fucked-up kid, you know.

Jei jau tau iš tiesų yra prasta diena, tuomet kurių velnių reikia ją gadint kažkam kitam? Skambink į vaikų liniją or smtn.



Note to self: the average person is an egocentric, self-absorbed, emotionally bankrupt asshole.