...the less you need to say, kaip sako klasikai.
O, įdomu, tai galioja rašymui?
Bet kokiu atveju, pagaliau dakaliau (damušau ir kitaip dada'inau) savo magnum opą, kuris, panašu, bus didžiausia iki šiol mano parašyta nesąmonė. Tiksliai nežinau kodėl taip išėjo, bet rašydamas šitą pliurpt-kabakšt, jaučiausi kažkoks skubantis, nespėjantis ir belenkaip paranoiškai bijantis deadline'o (turbūt ne be reikalo, nes baigiau rašyt paskutinį leistiną rytą, 5h. Po to neradau kur spausdint ir t.t. ir galiausiai darbą nunešiau likus 2 valandoms iki "sorry, susitiksim po perlaikymų" etapo). Praėjus vos trims dienoms po darbo įteikimo, sulaukiau recenzijos: panašiai kaip ir tikėjausi, recenzentas siūlo įvertint darbą 8-9 ir tuo pačiu pateikė kelis suvartančius klausimus, nuo kurių turėsiu išsivartyt antradienį. Žiūrėsim kaip ten bus...
Taigi, po šio, cituojant Gedą, afakinmazing development'o galiu kiek atsipūst. Šiame kontekste žodis atsipūst reiškia: skirt visą savo dėmesį kovai su lėtai slinkusia ir pagaliau atšlubavusia rudens sesija.
"Aaah, here you are again, my arch-enemy!"
Viso šią žiemą dienotvarkėje šeši egzaminai ir kursinio darbo gynimas. Trys egzaminai jau išlaikyti (pirmas ir trečias - nieko blatno..ir iš dalies juokingi), tuo tarpu laikytas antras egzaminas, ir likę trys (ypač paskutinis..) yra visai kito kalibro ir turi potencialą bite my shinymetal retarded ass (perfrazuojant Bender Bending Rodríguez).
Vienas pastebėjimas mokslų tematika: kai visą semestrą gali, netiesiogine to žodžio prasme, malt ekskrementus, t.y. nesirodyt universitete ir semestro pabaigoj vis tiek turi surinkęs visus kaupiamuosius balus ir realiai turi visus konspektus (nes pasirodo EF dėstoma tik semestro pradžioj ir prieš pat sesiją), kažkaip prarandi mokymosi įgūdžius. Labai sunku susitaikyt su ta mintim, jog po semestrą trukusių semi-atostogų pagaliau reiks prie kažko rimčiau prisėst ir pasimokyt.
O, įdomu, tai galioja rašymui?Bet kokiu atveju, pagaliau dakaliau (damušau ir kitaip dada'inau) savo magnum opą, kuris, panašu, bus didžiausia iki šiol mano parašyta nesąmonė. Tiksliai nežinau kodėl taip išėjo, bet rašydamas šitą pliurpt-kabakšt, jaučiausi kažkoks skubantis, nespėjantis ir belenkaip paranoiškai bijantis deadline'o (turbūt ne be reikalo, nes baigiau rašyt paskutinį leistiną rytą, 5h. Po to neradau kur spausdint ir t.t. ir galiausiai darbą nunešiau likus 2 valandoms iki "sorry, susitiksim po perlaikymų" etapo). Praėjus vos trims dienoms po darbo įteikimo, sulaukiau recenzijos: panašiai kaip ir tikėjausi, recenzentas siūlo įvertint darbą 8-9 ir tuo pačiu pateikė kelis suvartančius klausimus, nuo kurių turėsiu išsivartyt antradienį. Žiūrėsim kaip ten bus...
Taigi, po šio, cituojant Gedą, afakinmazing development'o galiu kiek atsipūst. Šiame kontekste žodis atsipūst reiškia: skirt visą savo dėmesį kovai su lėtai slinkusia ir pagaliau atšlubavusia rudens sesija.
"Aaah, here you are again, my arch-enemy!"
Viso šią žiemą dienotvarkėje šeši egzaminai ir kursinio darbo gynimas. Trys egzaminai jau išlaikyti (pirmas ir trečias - nieko blatno..ir iš dalies juokingi), tuo tarpu laikytas antras egzaminas, ir likę trys (ypač paskutinis..) yra visai kito kalibro ir turi potencialą bite my shiny
Vienas pastebėjimas mokslų tematika: kai visą semestrą gali, netiesiogine to žodžio prasme, malt ekskrementus, t.y. nesirodyt universitete ir semestro pabaigoj vis tiek turi surinkęs visus kaupiamuosius balus ir realiai turi visus konspektus (nes pasirodo EF dėstoma tik semestro pradžioj ir prieš pat sesiją), kažkaip prarandi mokymosi įgūdžius. Labai sunku susitaikyt su ta mintim, jog po semestrą trukusių semi-atostogų pagaliau reiks prie kažko rimčiau prisėst ir pasimokyt.
