...arba mano atveju: fat happy kid within.
Taigi, šian damušau Kolegos dovanotą "A. Robbins - Neribota galia". Smagus skaitesys, kurį vertinčiau 9/10 balų. Kodėl 9, o ne 10? Todėl, kad nors ir pritariu didžiajai daliai knygoje pateiktų idėjų, kai kurie pratimai ir/ar patarimai man pasirodė kiek lėkštoki ir nelabai veiksmingi. Kita vertus, pirmoji knygos dalis ir paskutinis skyrius - tikrai verti dėmesio (ne tik skaityti, bet ir pritaikyti in everyday miserable life of your's)
Trumpai apie knygą/autorių:
Po Kolegos įrašo apie new shitz, teko susipažint (jei spoksojimą per jutūbę galima vadint susipažinimu) su A. Robbins ir jo veikla (jutūbinis mūltikas Kolegos įrašo apačioj tikrai vertas dėmesio). Ta proga, tiksliau vykdant quid-pro-quo activity, Kalėdom, kaip jau žinot, gavau berods pirmąją Entonio (taip verčiama lietuviškai :-) ) išleistą knygą (Lietuvoje pasirodžiusią su 21 metų lag'u. I rest my case įrodinėdamas, jog mūs-kraštas vis dar yra belenkokia provincija), kurią labai smagiai suskaičiau (į šį procesą kiek nepatogiai įsivėlė sesija, bet ką padarysi).
Knyga iš esmės paremta dviem teiginiais:
Taigi, šian damušau Kolegos dovanotą "A. Robbins - Neribota galia". Smagus skaitesys, kurį vertinčiau 9/10 balų. Kodėl 9, o ne 10? Todėl, kad nors ir pritariu didžiajai daliai knygoje pateiktų idėjų, kai kurie pratimai ir/ar patarimai man pasirodė kiek lėkštoki ir nelabai veiksmingi. Kita vertus, pirmoji knygos dalis ir paskutinis skyrius - tikrai verti dėmesio (ne tik skaityti, bet ir pritaikyti in everyday miserable life of your's)Trumpai apie knygą/autorių:
Po Kolegos įrašo apie new shitz, teko susipažint (jei spoksojimą per jutūbę galima vadint susipažinimu) su A. Robbins ir jo veikla (jutūbinis mūltikas Kolegos įrašo apačioj tikrai vertas dėmesio). Ta proga, tiksliau vykdant quid-pro-quo activity, Kalėdom, kaip jau žinot, gavau berods pirmąją Entonio (taip verčiama lietuviškai :-) ) išleistą knygą (Lietuvoje pasirodžiusią su 21 metų lag'u. I rest my case įrodinėdamas, jog mūs-kraštas vis dar yra belenkokia provincija), kurią labai smagiai suskaičiau (į šį procesą kiek nepatogiai įsivėlė sesija, bet ką padarysi).
Knyga iš esmės paremta dviem teiginiais:
- Mūsų veiksmai, mūsų reakcijos į įvairius reiškinius, žmones ir t.t. yra nulemtos to, kokioje būsenoje tuo metu buvome. Tuo pačiu kiekvieno iš mūsų būsenas nulemia mūsų fiziologija ir vidiniai vaizdiniai (kaip mes įsivaizduojame to reiškinio priežastis ir pan.). Veikdami savo vaizdinius ir fiziologiją (knygoje išsamiai pasakojama kaip tai atlikti Neuro-Lingvistinio Programavimo priemonėmis) mes galime "įeiti' į norimą būseną, ir tokiu būdu koreguoti mūsų elgesį [ši dalis man pasirodė pati įdomiausia ir labiausiai pritaikoma]
- Norėdami pasiekti įvairių savo tikslų (turto, meilės, 11 RSS prenumeratorių ar ko kito) mes galime arba stengtis tai padaryti bandymų ir klaidų metodu, arba modeliuodami tuos žmones, kurie jau yra pasiekę šių tikslų (knygoje daugiau nei išsamiai aprašoma kaip tai atlikti), taip išvengdami "mokymosi iš patirties" ir sutaupydami laiko.
Taip pat verta paminėti man labai patikusį skyrių apie vertybes, vertybių sistemą ir metaprogramas. Apskritai, berašydamas šį post'ą ir mintyse permesdamas tai ką perskaičiau, nutariau suteikt šiai knygai 10/10 reitingą (nors , žinoma, nobody gives a God-damn woopty-wooop about that). Pakeisčiau įvertinimą įrašo pradžioj, bet kad jau tieeeek prirašiau...tingiu redaguot...
Papildomos mintys:
Prieš pradėdamas skaityt šia knygą, į ją žiūrėjau kiek pesimistiškai, nors Robbins'o mintims pritariau (visgi, vienaip ar kitaip, tai yra self-help knyga, o negi imsi ir pripažinsi, kad tau reikia self-improvement'o? (Self-improvement is masturbation. Now self-destruction... -- Fight Club). Perskaitęs šią knygą labai nesunkiai pakeičiau požiūrį į tokius dalykus (woopty-wooop! happy fat kid - ONE, miserable fat kid - NIL)). Knyga tikrai gera ir verta dėmesio (bent jau jei esat miserable blogger'is arba miserable blog'ų addicted-reader'is)
Note to self: dėliodamas belenkur skliaustus ir prirašinėdamas belenkiek šalutinių sakinių tam, kad visiems būtų aiškiau, padarai įrašą absoliučiai nesuskaitomu. Ir kas tave mokė rašyt?
(Močiutė, jei ką. Ir ne, to nereiktų suprast pažodžiui: Močiutė buvo (ta prasme buvo, nes mokė, o dabar nebemoko. Man rodz ji dar gyva) mano lietuvių kalbos mokytojos pravardė..Kad ją kur..egzistencialistinio kosmoso pradas)
Papildomos mintys:
Prieš pradėdamas skaityt šia knygą, į ją žiūrėjau kiek pesimistiškai, nors Robbins'o mintims pritariau (visgi, vienaip ar kitaip, tai yra self-help knyga, o negi imsi ir pripažinsi, kad tau reikia self-improvement'o? (Self-improvement is masturbation. Now self-destruction... -- Fight Club). Perskaitęs šią knygą labai nesunkiai pakeičiau požiūrį į tokius dalykus (woopty-wooop! happy fat kid - ONE, miserable fat kid - NIL)). Knyga tikrai gera ir verta dėmesio (bent jau jei esat miserable blogger'is arba miserable blog'ų addicted-reader'is)
Note to self: dėliodamas belenkur skliaustus ir prirašinėdamas belenkiek šalutinių sakinių tam, kad visiems būtų aiškiau, padarai įrašą absoliučiai nesuskaitomu. Ir kas tave mokė rašyt?
(Močiutė, jei ką. Ir ne, to nereiktų suprast pažodžiui: Močiutė buvo (ta prasme buvo, nes mokė, o dabar nebemoko. Man rodz ji dar gyva) mano lietuvių kalbos mokytojos pravardė..Kad ją kur..egzistencialistinio kosmoso pradas)
