Ladies and Gents, I'd like you to meet mr. H. D. Thoreau (the guy on the left). He was a real XIX century duochebag (klizma).Būtent taip nusprendžiau po to, kai pabandžiau įveikt žymiausią šio literatūrino genijaus (<...>, my arse) veikalą: Walden (iki šiol gyvenime buvau nepabaigęs tik vienos knygos: vieno iš R. Bradbury fantastinių svaičiojimų (lietuviško vertimo kokybė buvo traaagiška). Kitos minėto autoriaus knygos man pasirodė visai neblogos).
Ok, back to Walden: vyrukas sumano porai metų atsiribot nuo civilizacijos, gyvent savo paties pastatytoje trobelėje vidury miškų, maitintis tik tuo ką užsiaugina ar pasigauna ir užsirašnėt savo mintis, t.y. parašyt knygą. Sounds like an interesting idea. Prieš pradėdamas skaityt, turėjau tokią logiškai suformuluotą hipotezę, jog gyvendamas izoliuotai, Thoreau aprašinės savo pojūčius, nagrinės visuomenę, socialinių ryšių būtinumą ir t.t., vienžo: analizuos antropologinę savo atsiskyrimo pusę (yeees, I was expecting that). Beet užuot daręs tai, didysis rašytojas (can't stress that enough) nagrinėja visokius, po mišką besivalkiojančius barsukus, kaip zjbs yra misti uogomis ir kaip zjbs yra nieko neveikt. Seriously? Pirkau knygą iš kažkokio amerikietiško barsuko ir laukiau mėnesį kol ji atkeliaus tik tam, kad paskaityčiau apie tikrus amerikos barsukus?
O kad jūs žinotumėt, kaip be galo liūdna ir beprasmiška yra skaityt šį, brangų XIXa. popierių gadinusį, literatūrinį tešlainį. My fokken GOD. Jausmas toks, lyg su kiekvienu puslapiu (verčiant vis naują lapą), savo noru pasidarytum papercut. Vien stiprios valios ir tikėjimo, jog "tuoj tuoj" prasidės kažkas įdomesnio, įveikiau 189/263 puslapius ir...pasidaviau. Screw you, Thoreau.
Nebaigtą skaityt knygą vertinu 2/10 (2, kad dar būtų galima atimt skaitant toliau (jei kadanors tam dar ryšiuos)) ir nerekomenduoju visiškai niekam. Net tiem, kuriem jaučiu pačius nuostabiausius ir link absurdo artėjančius mizantropinius jausmus. Nesidarykit sau klizmos, neskaitykit.
Visai kas kita, mano galvai pasirodė prancūzų plevėsos F. Beigbeder'io "14.99 Euro" (hence the title).Šią knygą paėmiau į rankas iš begalinio nusivylimo ir nemažo galvos skausmo, kurį sukėlė H.D. Tarzanas. Kadangi buvau numatęs Beigbeder'į skaityt toliau (taip, turiu susikompiliavęs skaitinių sąrašą visiems metams (sąraše dar likę 15 knygų)), į rankas paėmiau būtent "14,99€".
Kaip ir tikėjausi (bo esu matęs knygos ekranizaciją), knyga buvo tikrai nuostabiai lengvai skaitoma ir gan entertaining. Siužetą dauguma iš jūsų turbūt žino (Vorwarnung: there art spoilers):
Kasryt, kaspiet, kasnakt kokainą uostantis prancūzų plevėsa, kurį palieka nėščia pana (tiksliau, sužinojęs, jog ji yra nėščia, minėtasis ponas pasako, jog ji turėtų eit kur akys mato, arba tiesiog...naxuj) didžiąją knygos dalį dėl to myžą į giedras, tada susuka lėvą reklamą, užkala randomin'ę senutę, sėda į kalėjimą ir the end.Kažkaip lyg ir nieko ypatingo, bet patikėkit manim - po Walden, net ir tualetinio popieriaus sudėties etiketė atrodo verta Pulitzer'io premijos. Turbūt būtent dėl to, t.y. negalėdamas atskirt šūdo nuo tualetinio popieriaus, Beigbeder'io šlamštą vertinu 9/10. Būna ir geriau, bet būna, žinoma, ir daug...daug blogiau.
Tuo pačiu pamaniau, jog visaaai norėčiau paskaityt kitų šio plevėsos knygų, tačiau pavartęs jas baltų lankų knygyne (bei atkreipęs dėmesį į jų kainas ("14.99" kažkada pirkau su solidžia nuolaida..)), nutariau jog su Beigbeder'iu rišau. Sorry, mate.
Mr. Holmes, you're up next.
Note to self: daugiau jokios XIXa. amerikiečių literatūros, comprende?
