...a working class hero is something to be.
cituojant Lenon'ą Manson'ą.
Mano patirtis prie darbo rinkos slenksčio (t.y. ieškant darbo) yra gan nemaža, now that I think about it. Dalyvavęs tiek darbo pokalbių, testų laikymų ir t.t., susidarai tam tikrą suvokimą apie tai, kaip visa tai veikia ir koks yra darbo paieškos procesas. Taip pat susidarai tam tikrą nuomonę apie tai, kaip šį procesą veikia, pvz, recesija ir auganti darbdavio galia (galimybių ribos). Pastaruoju metu, skaitant darbo skelbimus, jaučiu kažkokią pesimistinę nuotaiką. Ir ne todėl, kad manyčiau esantis prastesnis už kitą eilinę eko-bakalaurinę pandą ar nepasitikėčiau savo jėgomis, bet vien dėl tos minties iki kokio absurdo gali sau leisti nusiristi darbdavys, bandydamas išsirinkti the-fokken-best-one-out-there. n etapų pokalbių, m testų, bandomieji laikotarpiai ir komiką galintis pravirkdyti atlyginimas - it's all in the package.
Lipdamas kitoms studentiškoms pandoms per galvas ir vaikščiodamas po visus tuos "taigi, kodėl turėtume pasirinkti būtent JUS?" tipo pokalbius, sukurpiau aukštojo mokslo Diplomo paradokso dėsnį:
cituojant Lenon'ą Manson'ą.
Mano patirtis prie darbo rinkos slenksčio (t.y. ieškant darbo) yra gan nemaža, now that I think about it. Dalyvavęs tiek darbo pokalbių, testų laikymų ir t.t., susidarai tam tikrą suvokimą apie tai, kaip visa tai veikia ir koks yra darbo paieškos procesas. Taip pat susidarai tam tikrą nuomonę apie tai, kaip šį procesą veikia, pvz, recesija ir auganti darbdavio galia (galimybių ribos). Pastaruoju metu, skaitant darbo skelbimus, jaučiu kažkokią pesimistinę nuotaiką. Ir ne todėl, kad manyčiau esantis prastesnis už kitą eilinę eko-bakalaurinę pandą ar nepasitikėčiau savo jėgomis, bet vien dėl tos minties iki kokio absurdo gali sau leisti nusiristi darbdavys, bandydamas išsirinkti the-fokken-best-one-out-there. n etapų pokalbių, m testų, bandomieji laikotarpiai ir komiką galintis pravirkdyti atlyginimas - it's all in the package.
Lipdamas kitoms studentiškoms pandoms per galvas ir vaikščiodamas po visus tuos "taigi, kodėl turėtume pasirinkti būtent JUS?" tipo pokalbius, sukurpiau aukštojo mokslo Diplomo paradokso dėsnį:
Ko vertas diplomas?
NIEKO.Ko vertas asmuo be diplomo?
NIEKO.
Kadangi panšu, jog universiteto baigimo diplomas veikia lyg kokia pažyma iš gydytojo, kad gali eit į fizinio lavinimo pamokas. "Jis turi diplomą? Turi. Nu tai...tada tegul dirba". Vienintelis dalykas, kuo tau gali praversti diplomas (o pakenkti jis gali daug daugiau būdų) - tai padėti atsikapstyti iki pirmojo pokalbio. It's all about your bad damn luck from that point. Ar tu grybų valymo magistras ar teisinio reglamentavimo popierių perdirbimo bakalauras - viskas priklauso nuo to kaip į minkštą profesionalumo vatą suvyniosi HR'ų mergaitę. Žinoma, tam tikri kriterijai, kaip kalbos/logikos/matematikos testai yra objektyvūs, tačiau visa kita, jei esi gražus berniukas (mergaitėms tai turbūt negalioja, nes HR'ų mergaitėms mergaitės įspūdžio nesudaro) faktiškai priklauso nuo vatos vyniojimo sugebėjimų.
Kadangi pats nesu itin geras vyniotojas, neturiu blogo įpročio priskirt sau sugebėjimų ir savybių, kurių po to negalėčiau įrodyt (pvz tai, kad moku tris prancūziškus žodžius nedaro manęs laisvai kalbančiu prancūziškai) ir apgint. Nesu ir iš tų, kurie save perdėtai giria ir sureikšmina, o tai, pabendravus su draugais-konkurentais, atrodo yra beveik rule of thumb in the general public. Faktiškai mano atveju - what you see is what you get. Paranoid economics-schmuck, that is.
Nepaisant visų mano išankstinių nuostatų ir nesugebėjimo apsimest geresniu nei iš tiesų esu, darbą vis dėlto gavau. Įskaitant paieškas, pokalbius ir dokumentų pildymą - per tris dienas. Talk about being in the right spot at the right moment.
Note to Self: It's all about random luck, I tell you..
Kadangi pats nesu itin geras vyniotojas, neturiu blogo įpročio priskirt sau sugebėjimų ir savybių, kurių po to negalėčiau įrodyt (pvz tai, kad moku tris prancūziškus žodžius nedaro manęs laisvai kalbančiu prancūziškai) ir apgint. Nesu ir iš tų, kurie save perdėtai giria ir sureikšmina, o tai, pabendravus su draugais-konkurentais, atrodo yra beveik rule of thumb in the general public. Faktiškai mano atveju - what you see is what you get. Paranoid economics-schmuck, that is.
Nepaisant visų mano išankstinių nuostatų ir nesugebėjimo apsimest geresniu nei iš tiesų esu, darbą vis dėlto gavau. Įskaitant paieškas, pokalbius ir dokumentų pildymą - per tris dienas. Talk about being in the right spot at the right moment.
Note to Self: It's all about random luck, I tell you..
