Pastarosios dienos, kaip kad dažniausiai būna kenčiant (literally and not so literally) nuo savo sprendimų, nežinant ar neturint aiškaus jais siekiamo tikslo, gausios filosofinių pamąstymų ir procrastination tuos sprendimus įgyvendint iki galo. Penktą ryto, sėdint prie bitučių ir meškučių įstatymo, pradedi mąstyt apie the point of it all, of which there is clearly non.
Tūkstančiai belejardų-googlephonų studžių sėdi naktimis it kandys prie kampan užkištos lemputės, bukai žiūrėdami į ant supelijusio papiruso Jezaus draugo rašytus konspektus, nebesugebėdami atsiminti nei ką skaito, nei kodėl, patys nežinodami kokio velnio kruša savo organinį dvicilindrį kofeino koncentratais ir trylikos minučių per parą miego ciklais, prieš miglotas akis matydami, itin žemos rezoliucijos aukštos abstrakcijos gyvenimo tikslą - not to fokken fail.
Visas tas CV dildinimas, dailinimas, lipdymas (lopymas) ir komplektavimas garsiais universitetų vardais (NB: nesupainioti su VU), perspektyviom profesijom, soft/hard/hardon skill'ais ir kita nobody-gives-a-flying'-rat's-ass-`bout kakofonija, mažų mažiausiai slepia serious daddy issues (of which I'm probably full like shit) ir norą atrodyt geresniam (modern alpha-male kind of better) už devintos decilės imbecilą. Spermatozoidinė pasaulėžiūra at its best.
And no, It is not enough to succeed. Others must fail (G. Vidal).
Kokių pokštų tik neprisigalvoja eilinis mielas skaitytojas, nenorintis visą (likusį) gyvenimą praleist būdoj ir nugaišt kur pamiškėj. Užsienio kalbos (three are not enough), antras bakalauras, tada pora magistrų bei doktorantūra, ir kad tikrai neprašautų pro šalį - koks nors tarptautinis pasididžiavimas: sight-seeing semestras Erazmusais, kokis-nors diplomėlis Varšuvos techniniam DJ universitete ar dar kas iš tos pačios liūdnos operetės. Ir viskas dėl šviesesnio rytojaus/pussy.
Stop and smell the roses (or, if you prefer, shit) will you? Dar nesu sutikęs žioplo padaro, kuriam visa tai teiktų malonumo (psychopaths and other adorable freaks don't count). It's all about planning and "just in case" arguments. Tačiau kita vertus - nėra nieko genialesnio, kas verstų desperatišką jaunuolį taip tobulėt, kaip rinkos ekonomika. As soon as you give this shit up - perfect competition's gonna crush your ass into a singleton. There's no real exit here. Catch-22.
Vienintelė padori strategija šitam neracionaliam masiniam lošime - suit up, shut up and go up. It's an one-way street, my friends.
Note to self: sir, you are a true blue-blooded hypocrite.
Tūkstančiai belejardų-googlephonų studžių sėdi naktimis it kandys prie kampan užkištos lemputės, bukai žiūrėdami į ant supelijusio papiruso Jezaus draugo rašytus konspektus, nebesugebėdami atsiminti nei ką skaito, nei kodėl, patys nežinodami kokio velnio kruša savo organinį dvicilindrį kofeino koncentratais ir trylikos minučių per parą miego ciklais, prieš miglotas akis matydami, itin žemos rezoliucijos aukštos abstrakcijos gyvenimo tikslą - not to fokken fail.
Visas tas CV dildinimas, dailinimas, lipdymas (lopymas) ir komplektavimas garsiais universitetų vardais (NB: nesupainioti su VU), perspektyviom profesijom, soft/hard/hardon skill'ais ir kita nobody-gives-a-flying'-rat's-ass-`bout kakofonija, mažų mažiausiai slepia serious daddy issues (of which I'm probably full like shit) ir norą atrodyt geresniam (modern alpha-male kind of better) už devintos decilės imbecilą. Spermatozoidinė pasaulėžiūra at its best.
And no, It is not enough to succeed. Others must fail (G. Vidal).
Kokių pokštų tik neprisigalvoja eilinis mielas skaitytojas, nenorintis visą (likusį) gyvenimą praleist būdoj ir nugaišt kur pamiškėj. Užsienio kalbos (three are not enough), antras bakalauras, tada pora magistrų bei doktorantūra, ir kad tikrai neprašautų pro šalį - koks nors tarptautinis pasididžiavimas: sight-seeing semestras Erazmusais, kokis-nors diplomėlis Varšuvos techniniam DJ universitete ar dar kas iš tos pačios liūdnos operetės. Ir viskas dėl šviesesnio rytojaus/pussy.
Stop and smell the roses (or, if you prefer, shit) will you? Dar nesu sutikęs žioplo padaro, kuriam visa tai teiktų malonumo (psychopaths and other adorable freaks don't count). It's all about planning and "just in case" arguments. Tačiau kita vertus - nėra nieko genialesnio, kas verstų desperatišką jaunuolį taip tobulėt, kaip rinkos ekonomika. As soon as you give this shit up - perfect competition's gonna crush your ass into a singleton. There's no real exit here. Catch-22.
Vienintelė padori strategija šitam neracionaliam masiniam lošime - suit up, shut up and go up. It's an one-way street, my friends.
Note to self: sir, you are a true blue-blooded hypocrite.
