Visai netikėtai (na gerai, su 90% tikimybe tikėjau, jog gausių būtent ją) bydienio (read: B-day) proga iš mea lux gavau savo pirmąją H. Hesse knygą - "Narcizas ir Auksaburnis" (Narziss und Goldmund). And it was... unusual.Šiaip, kaip vokietys (read: daugiau nei pusę gyvenimo mokęsis šios nuostabios kalbos) pasijutau kiek begėdiškai tik dabar skaitydamas šio niemcų klasiko kūrybą. Kita vertus, dabar iš dalies suprantu, kodėl anksčiau nesu skaitęs nei vienos jo knygos: Aš esu mėgstantis skaityt personažas, tačiau egzistuoja trys (turbūt daugiau..) dalykai, kurių knygose tikrai negaliu pakęst:
- Puslapį ar daugiau apimančių gamtos/peizažo/metų laikų aprašymo su aštuoniasdešimt penkiais tūkstančiais belejonų gigaterabaitų būdvardžių, kurie iš esmės pasako tą patį.
- Puslapį apimančių jausmų/išgyvenimų aprašymų, vėlgi, panaudojant belejuoną epitetų, kuriuos apibendrinus išeitų daugmaž "yeah, that's great, mate"
- Haris Poteris.
Šioje knygoje Hesse iš dalies neišvengia antro punkto: du vienuoliai karts nuo karto aiškinasi kaip jie viens į kitą įsikliopinę (aišku, platoniškai n šit) ir kaip tai yra zjbs. Kita vertus, ne vienoje vietoje pateikiamos gan įdomios metaforos, kurios iš tikro verčia susimąstyt. "Narcizą ir Auksaburnį" verta skaityti būtent dėl šių metaforų ir dėl hessiško bandymo sujungt dvi priešingybes (griežtą, racionalų protą ir jausmus). Siužetas, nors ir vaizdingas, yra kiek paviršutiniškas. Jei kam įdomu, here it is in a nutshell:
Sounds like a great book, girdžiu jus sakant tyliai ir nedrąsiai. Well It kinda is. Jei neklystu, ši knyga primena visa kūčią Coelho štampofkių, pradedant Alchemiku (galiu klyst, bo Alchemiko taip ir neįveikiau..dėl mano minėtų trijų punktų, įskaitant Harį Poterį), tad jei jumim tai patiko, turėtų patikt ir šitai. O be to, ne kasdien skaitai apie monk porn-star.
Savo beyond-subjectiv nuomone, manau knyga yra verta 7/10.
Į vienuolyną atvaro pacanas, norintis paskirti visą savo gyvenimą Dievui. Vos ne pirmas pasitaikęs vienuolis paklausia jo: "agirdž, a tu rimtai nori vienuoliu būt?". Paklaustas, pacanas supranta, kad ne, jis nenori būt vienuoliu. Jis nori eit per pasaulį kaip Tadas Blinda, bet užuot lyginęs svietą, nori daryt (read: give `em some monk-lovin') visas iš eilės moteris. The end.
Sounds like a great book, girdžiu jus sakant tyliai ir nedrąsiai. Well It kinda is. Jei neklystu, ši knyga primena visa kūčią Coelho štampofkių, pradedant Alchemiku (galiu klyst, bo Alchemiko taip ir neįveikiau..dėl mano minėtų trijų punktų, įskaitant Harį Poterį), tad jei jumim tai patiko, turėtų patikt ir šitai. O be to, ne kasdien skaitai apie monk porn-star.
Savo beyond-subjectiv nuomone, manau knyga yra verta 7/10.
