TAIP, šį savaitgalį pasakiau TAIP "D. Wallace - Jis sako TAIP" and it focken sucked-ass.Manau J. Carrey turėtų pats perskaityt šią knygą ir tada labai gerai pagalvot ar jis nori, kad jo visad-laiminga-fizionomija būtų asociuojama su šiuo magnum-opus-my-ass, by the one, the only - Danny Wallace (say who?).
Dešimtbalėj skalėj šiam šedevrui visgi duočiau 8, nes pagrindinis knygos moralas (i.e. "say YES to shit") vis dėlto yra šio to vertas. Jei esat vienas iš tų, kurie mano, jog knygų ekranizavimas yra kažkas, kuo turėdamas laisvo laiko užsiima šėtonas, t.y. laikotės tos nuomonės, kad knygos yra VISUOMET geresnės už jų holivudinį embodiment'ą - read it, watch it and STFU, thankyouverymuch.
Mano žodynas (Wortschatz) yra ryškiai per skurdus, kad galėčiau atitinkamai išsireikšt apie tai, kiek kartų filmas yra geresnis už šią knygą (arba kiek kartų J. Carrey yra geresnis ir už knygą, ir už filmą). Mano neįtikėtinai svarbia Jums nuomone, jei jau matėt filmą - knygos neskaitykit. Jei knygą jau skaitėt, tuomet cituojant Nelson'ą Muntz'ą - HA-HA.
Apskritai, visas šis "say yes to everything" dalykas man labai priminė prieš metus skaitytą šešiabriaunio žmogaus (why for fock's sake šešiabriaunio?! Kubas turi 12 briaunų...) romanėlį (t.y. "Kauliukų žmogų"), skirtumas tik tas, kad TAIP sakymas belenkam, kas tau siūloma, yra kiek ekstremalesnė kauliukžmogio versija. Bet kokiu atveju, abiejų šių knygų moralas iš esmės yra toks pat:
"Don't live like a random prick, arsehole."
Gyvenimas ir taip yra based on randomness, tai kurių velnių reikia viską suvelt dar labiau? On the other hand, racionalus TAIP sakymas pasitaikančioms progoms (bet ne visoms iš eilės, for cryin' out loud) gali būti labai naudingas experience, nes kaip sako taipžmogis: kartais didžiausia rizika yra nerizikuoti.
Kelios mintys:
- " Užsimaniau mėlyna spalva dažyti vyrams kiaušius, o paskui prirakinti juos vagone restorane!" -- 27 psl.
- "<...> sunerimau, labai gerai žinodamas, kad kai suaugę vyrai viename sakinyje panaudoja žodžius 'internetas' ir 'tyrimas', labai greit po to byla pasiekia teismą" -- 144 psl.
- "Nusprendžiau, kad daugiau niekada menkai pažįstamiems žmonėms nepasakosiu, kaip vyras turi užsikišti gimties angą" -- 152 psl.
- "Vienoje fotografijoje esu Amsterdamo centre ir rodau autobusą, kuris, mano įsitikinimu, žvelgia į mane geromis didžiulėmis akimis. Kitoje - guliu viduryje kelio ant nugaros, ištiesęs aukštyn rankas, ir bandau pakutenti mėnulį. Atsisakiau minties išspausdinti tas nuotraukas šioje knygoje tik dėl to, kad nė viena mama nenusipelnė pamatyti, kad užaugino vaiką, kutenantį mėnulį." -- 186psl.
- "<...> gyvenimas tikrai labai jaudinantis dalykas, jei turite priešų." -- 293 psl.
- "Posakis 'yra labai daug kintamųjų' - pats geriausias, norint palaikyti pokalbį, ypač, kai nė velnio nenurauki, apie ką kalbama." -- 347psl.
- "Pilis buvo pastatyta 1865 metais ir turėjo simbolizuoti vyro meilę žmonai, tačiau reikalai pakrypo ne itin gera linkme. <...> Pilis merginai nelabai patiko. Ji persikraustė gyventi į mažą namuką šalia pilies. <...> Matyt, neatsitiktinai gana greitai kažkas išrado tokį patogų daiktą kaip dovanų čekiai" -- 355psl.
- Jei Jums patiko "Kauliukų Žmogus" - tuomet patiks ir "Jis sako TAIP" (vice versa);
- Jei matėt filmą - knygos galit net neskaityt, kadangi tai du visiškai skirtingi kūriniai;
- Praėjus savaitei po to, kai perskaičiau šią knygą, apie jos turinį pamenu tiek: "Tai pasakojimas apie vyruką, viskam sakantį "taip". Emm..amm..well that's it."
