Kapitel I: Drang nach Westen, Teil V

- 5/5 -

Būna, susimąstau kartas nuo karto (a rare event in the brain-dead society), jog tie patys daiktai skirtingose situacijose dažnai turi labai skirtingą reikšmę. Kaip koks beviltiškai dykumoj pasiklydęs keliautojas, mielai iškeistum visą maišą pinigų į kelis gurkšnius vandens (ar kelionę namo, jei nesi prieglušis), taip ir stovėdamas prieš užrakintas Hostelio duris mielai atiduotum paskutinį triūsiką už tų durų raktą.

23h, tamsu ir šalta ir labai jau erzinančiai juokinga, kuomet nušliaužus tokį kelią lieki prieš ultimate obstacle, kurio legaliom priemonėm įveikt nepavyktų. Kažkaip prisiminiau jau ne kartą referint'ą posmelį:

Wir lassen nie vom Suchen ab,
und doch, am Ende allen unseren Suchen,
sind wir am Ausgangspunkt zurück
und werden diesen Ort zum ersten Mal erfassen.

- T.S. Elliot

Tačiau man dar nespėjus sugalvot kokio nors mano "extremis remedia" ribas nustatančio būdo (for reference, please read my previous post) kaip patekt į Hostelį, turbūt neapsikentęs su po langais šmirinėjančiu įtartinu lietuviu, į gatvę išlindo viename iš aplinkinių namų gyvenantis žmogėnas. Unterredung:

- Žmogėnas: "Tai, matyt, norėtum patekt į vidų, ane?"

-- Moi: "Na, būtų neblogai"

- Žmogėnas: "Žie, parodysiu bajerį:" *suveda durų kodą* "Įėjęs vidun pasižiūrėk aplink gal kur nors mėtysis raktas nuo kambarių. Yra ten tokia mėlyna skrynelė - tavo vietoj aš pažiūrėčiau ten"

-- Moi: "well....thanks, man" *apsikabinęs čemodaną prasmunka pro duris, meta viską ant žemės ir eina ieškot mistinio rakto*

Raktas found, mission accomplished!

Taigis, taip aš atkeliavau (ir nenumirau pakeliui) į Vokietijos Federacinę Respubliką. Su šiokiais tokiais nuotykiais (normalus, t.y. non-blogger-type žmogėnas visą šią istoriją būtų papasakojęs keturiais sakiniais per daug nesureikšmindamas nei vieno įvykio, but hey - I do have to tell a story, don't I?), tačiau galutiniame rezultate vis vien smagiai (retrospektyviai žiūrint viskas yra smagu: Hey, I was sick like shit, but now I'm ok. That was kinda fun!) ir įdomiai. O dabar metas pradėt pažintį su mano naujuoju miestu ir naujaisiais (vienkartiniais (tribute to fight club)) draugais.