Bloggers VS Zombies

Man rodos neprašausiu pro šalį sakydamas, jog žmonės mėgsta skaityti knygas/blog'us, kuriuose rašoma apie individus ar netgi profesijas, su kuriomis skaitytojas identifikuoja ir save, pvz.: informatikas tikriausiai mielai skaitys komiksus apie geek'us, save genialiu investuotoju laikantis antro kurso ekonomikos studentas išdidžiai vartys Buffett'o autobiografiją ir t.t.

Tuo tarpu jei save visų pirma laikai blogger'iu (o tai yra liūdna) ir tik po to kuo nors kitu, tuomet vargu ar praleisi progą paskaitinėt knygą apie tinklaraštininkus (tiesa, blog'ai apie tai, kaip juos reikia rašyt, by default, yra beyond sad and worthless). Vienintelė problema šiuo atveju - apverktinai maža literatūros pasiūla. Per daug nesistengdamas, per neišpasakytai ilgą - trejų metų bloggin'imo karjerą - asmeniškai susidūriau tik su dvejomis web 2.0 (įskaitant tinklaraščius) aptariančiomis knygomis: "Mano virtualieji aš" - nuostabiai nevykusią knygą, daugiau dėmesio skiriančią Templierių ordinui (seriously?) nei web 2.0 ir "Feed" - knygą, apjungiančią tinklaraštininkų/žurnalizmo experience ir - you've got ir right - ZOMBIES! I know, I know, with that much awesomeness in one book, you might expect the universe to implode, tačiau visata nesugriuvo ir dabar kiekvienas, turintis 8 Eurus, gali pasidžiaugt šia visai neprasta istorija. O be to, Feed tėra pirmoji trilogijos dalis (is it just me, ar pastaruoju metu visiškai viskas yra leidžiama trilogijomis ar net dar ilgesnėmis serijomis?), o tai reiškia - even more 'bloggers VS zombies' entertainment for us. Yipeee!

Labai trumpai apie turinį: veiksmas vyksta netolimoje ateityje (2039), postapokaliptinėje Žemėje, kurioje siautėja fiktyvus Kellis-Amberlee virusas (cool name by the way), post-mortem paverčiantis absoliučiai kiekvieną bent 40 svarų sveriantį organizmą į zombį a la 28 days later (t.y. ne šliaužiojančius, bet greitus ir šiokį tokį intelektą išlaikiusius zombius). Pagrindiniai veikėjai - grupelė blogger'ių (nors mano 'definition of a blogger' bišken skiriasi), gyvenanti iš savo site'o reitingų, t.y. savo noru klaidžiojanti po zombių "okupuotus" miestus ir viską kruopščiai dokumentuojanti saugiai namuose užsibarikadavusiems tinklaraščio prenumeratoriams. Tikrasis veiksmas prasideda vienam iš kandidatų į JAV prezidentus sutikus juos pasiimti kartu į rinkiminę kelionę (lietuviškas atitikmuo: kuomet važinėjama po kaimus, žadamas šviesus rytojus ir dalijama druska bei skalbimo milteliai). O jau tada - haters gonna hate, zombies gonna zombie-the-living-shit out of everything.

Kas šioje knygoje ypatinga: puiki (apynaujė) idėja kaip pavirstama zombiais (šiuo atveju tai dvi susijungusios ir mutavusios vakcinos, kurios savaime gydė peršalimus ir vėžį, o mutavusios pradėjo gydyt ... mirtį:D. Be to, šiuo super-virusu yra užsikrėtę absoliučiai visi žmonės (pasyvus virusas) ir absoliučiai visi pavirsta zombiais po natūralios/smurtinės mirties arba įkandus zombiui (tuomet virusas pereina iš pasyvios būsenos į aktyvią)), labai detaliai ir logiškai aprašytas post-apokaliptinis pasaulis ir civilizacija, tikroviški personažai (na, bent jau tie, kurie nėra zombiai) ir nuolat tvyranti įtampa (ten kur nekalbama apie politiką).

Kas šioje knygoje užknisa iki niežulio: kaip žmogus, nekenčiantis all-things-related-to-politics, turiu įdėt labai daug pastangų, kad išvengčiau gag-reflex, kuomet skaitau apie politiką. I just freakin' hate it with all my essence. Knygoje pernelyg detaliai aptariama rinkimų sistema ir apskritai - paragrafai skirti aprašyt demokratų partijos vakarėlius, galėtų būt skirti smegenis griaužiantiems zombiams - an improvement that could've been made with ease.

All in all, knyga tikrai verta liaupsių ir rekomendavimo eilinei knygų-žiurkei. Read it if you can. Or not. Bet jei, karc, vieną dieną ims ir prasidės zombių apokalipsė, o mano mielas skaitytojas nebus šios knygos skaitęs - well...enjoy the brainz. This is a warning not to be taken lightheartedly.

10/10