Truck drivin' extravaganza

Jei mielasis skaitytojas pamena prieš porą savaičių aprašytą kelionę Tėviškėn, tuomet turbūt sutiks su teiginiu, jog jo pamėgtas autorius turi tam tikrą fetišą keistiems ir nebūtinai pasiteisinantiems kelionės būdams, kaip antai minėta 10 valandų kelionė traukiniu vien tam, jog po to būtų galima 21 valandą plaukt laivu ties absolučia vėmimo riba.

Pertraukėlės kaži-kur Vokietijoj metu

Siekdamas ir toliau išlikt keistu ir nelabai paaiškinamu bei smagint savo skaitovą nuostabiomis kelionių istorijomis, trumpai papasakokiu apie kelionę atgal Vokietijon su - tautietiškai išsireiškus - fūra. Oh yeah, 33 tons of fun. Literally.

Ilgai netempdamas gumos, atsakysiu į ko gero natūraliai kylantį klausimą - iš kur aš po galais paroviau fūrą? Long story short - kuomet visiems pasakoji koks didis keliautojas esi ir kuo tik nesi keliavęs bei kokias kančias tik nesi iškentęs, 9 iš 10 kartų tokių marazmų klausytojai neapsikenčia ir pradeda siūlyt dar absurdiškesnius variantus, kad tik aš užsičiaupčiau. Mark my words - su debilu juokaut pavojinga, bo tuos pačius 9 kartus iš 10 į klausimą "tai tu gal ir su kokia fūrą važiuot nori, kad jau po dvi paras drožies vietoj to, kad per dvi valandas parskristum?" jis atsakys "when do we leave?"

Visiškai nebijodamas nuskambėt kaip paskutinis bailys, galiu pasakyt, jog sėdėt 33 tonas sveriančioj machinoj su ratais ir kitais pribumbasais, kuomet ši, it viltį praradęs boulingo kamuolys, vidury nakties rieda pustomais Lenkijos keliais yra both: awesome and fokken scary-as-hell. Fūra, lenkianti kitą fūrą ir priešais save matanti tik jos šviesas ryjančią pūgą yra vertas prisiminimo išgyvenimas. Išgyvenimas - tiesiogine to žodžio prasme.

Pačią kelionę nupasakot labai paprasta. Tai vis pasikartojantis važiuojam-sustojam (miegui, valgymui arba kakojimui, whatever your preferences are) ciklas dėl дальнобойщик'ų taisyklių trunkantis 2x4.5 valandas, skirtas važiavimui (su dviem pusvalandinėm pertraukom kakojimui) bei 9 valandų pertrauką miegui. 

Minėtą ciklą pradėję ketvirtadienio popietę, ji užbaigėm šeštadienį vakare, kuomet mane su visais mano kojinių ir triūsikų lagaminais iki Lauf miestelio atgabenęs vairuotojas patraukė Vokietijos gilumon, o aš ėjau šaudytis traukinio pirmąkart lankomam miestely ir tęsiau kelionę kita kryptimi.

Ne itin sunkiai nusigavęs iki Niurnbergo, jau buvau besiruošiąs pirkt bilietą tolimesnei kelionės atkarpai, kuomet mane užkalbino itin girtas ir smirdantis, tačiau puikiai vokiškai šnekantis ruselis: "ei, tu ammm...nūūū gal link (riaugt) Miuncheno varai?", kuris perdėtai alkoholiu pakvipusio dialogo metu pasiūlė mestis ant Bayern ticket (29 Eurus kainuojantis bilietas, leidžiantis kartu keliaut penkiems asmenims) su juo, kažkokiu arabu ir dar dviem neaiškiom moterom. Būdamas a master of judging people, nusprendžiau kad kodėl gi ne, visgi sutaupysiu 7 eurus. To pasekoje, nors ir be kairiojo inksto,  greitai ir efektyviai grįžau namo ir tuoj pat viską pasakoju savo nuolankiajam skaitytojui.

Tebūnie Jūsų kelionės pilnos puikių atsiminimų ir inkstus vagiančių arabų, mieli draugai!