Relationships. An essay by a nerd.

Monkey see, monkey do.

Nepaisant to, jog slapyvardis "alkoholikaiirnieksai" toli gražu neskamba per daug patikimai (neither does paranoid, but you're still reading this crap), supista bokalo magija verčia susimąstyt daug dažniau nei kruvinai-intelektualūs pokalbiai su dauguma mano pažįstamų (including but not limited to FB-friendsters). Which is sad in some very special way... 

Ryšium su paskutiniu, akivaizdžiai iš paširdžių originavusiu gerbiamos autorės postu bei mano neturėjimu daugiau apie ką rašyt, išskyrus latest crap-book I've read (care for a post about World War Z and/or Neuromancer? That's what I thought..), primečiau, kad užuot teršęs supistos bokalo magijos komentarų skiltį, galiu apdovanot internetą savo nuostabiai beviltišku požiūriu į santykius ir tą gyvūlišką pavasarinį potraukį inbrukt kam nors ką nors kur nors. *mirkt* (just a reminder: šioj skylėj *mirkt* reikia suprast kaip ženklą, kad buvo pavartotas eufemizmas).

Tam, kad turinys atitiktų pavadinimą, leisiu sau preziumuot, jog mano brutaliai intelektualus skaitytojas yra bent kaži-kiek girdėjęs apie vieną esminių searching-markets postulatų, paaiškinančių kodėl žmonės ieško (be it a job, a girlfriend, a f*ck-buddy): people search, because they believe, that there always exists a better alternative than what they're having. Kad ir kokia rūpestinga yra tavo žmona, visuomet rasi rūpestingesnę. Kad ir kokia graži yra tavo panelė, visuomet rasi gražesnę. Kad ir kokia švelni yra tavo dešinioji ranka, well, let's just say there are always other options left (pun intended).

Tačiau kaip ir kiekviena ekonominė teorija, pastaroji yra beviltiškai skylėta ir pradrožta visais įmanomais empiriniais būdais. Dangerous is the man who has rationalized his emotions (~ D. Borenstein), tad bijodami būt pavojingais (ar racionaliais), dauguma to magiško kolektyvo, vadinančio save mano draugais, narių injungia savo hominem quero cellular automata ir kaip kokie jonvabaliai ieško jonvabalienių, turinčių kuo ryškesnį užukepalį. Because it's so shiny and shit.

Not that I haven't done my share of that. Tiesiog, four miserable relationships later, man pagaliau dašilo,  jog biologiniam laikrodžiui nemušant dvylikos ir dar nepradėjus haliucinuot apie cute-little-babies, niekur nevedantys romanai ir friends-with-benefits approach is the right way to go. Tokiu atveju - nebent esi šešiolikinė pana ir  tau reikia, kad kas nors nupirktų cigarečių bei pavėžintų su automóbiliu - saistantys santykiai make no sense. 

Gal čia kalba manyje tūnantis cinikas poliarizuotom kiaulės-akim, nesugebančiom matyt tos tikrosios tiesos, bet jam bent jau aišku, jog tokio dalyko kaip unconditional love nėra. Love is earned. Earned by who you are, what you are and what you do, earned because you are a totem of something that is appreciated by others, because you are a set of traits, skills and abilities that have high value in society or biology. No one will love YOU, but only that what you represent. A perfect projection, a dream concept that was created in the process of forming that relationship. A projection that will be ruined by time and failure to keep the illusion of perfection going. A projection that doesn't deserve love anymore. A dream from which one awakens. The love - that expired or wasn't even there to begin with.

Perfrazuojant Welsh'ą: I choose a lie. I choose never waking up from my dream. I choose lying in my bed on a Sunday morning thinking of all the possibilities that today might bring. I choose an open path that never crosses that of somebody else. I choose life that is not a compromise made by somebody else. 

And by that I probably chose dying alone:-D