Dirty crossroads

Bet kuris, perskaitęs bent porą knygų ar tualetinio popieriaus sudėties etiketę, randa tuose kūriniuose tam tikrų personažų, kad ir - kaip kad aš dažnai išsireiškiu - gimstančių ir mirštančių tame pačiame puslapyje, kurie elgesiu, mintimis ar kokiomis mažiau svarbiomis detalėmis mums(!) primena mus pačius. 

Ir kartais toks savęs identifikavimas priklauso nuo nuotaikos: kuomet ji gera - esi besidžiaugiantis gyvenimu, carpe-diem ant užpakalio išsitatuiravęs ir belenką pasiekti, užkariauti bei sukurti galintis didžiadvyris, tarsi Francisco d'Anconia iš Atlas Shrugged. Kuomet ji prasta - nesąmoningai randi asociacijų su kokiu nors mid-life-crysiniu nevykėliu, tešliuku iš Lodge'o "Terapija".  Kuomet ji stačiai sušikta - esi sunykęs Jack'o dešinysis smegenų pusrutulis arba dar geriau - a copy of a copy of a copy.  Some distant meaningless supernova, lost in the darkness of limitless space.

It's kinda strange, kai tokiomis dienomis, kuomet neturi visiškai jokių įsipareigojimų, darbų, pažadų ir kitokių suvaržymų, kuomet gali mėgautis atostogomis ir daryt tiesiogine to žodžio prasme - belenką kas tik šauna į galvą, vienu metu trokšti visko ir nieko. Absoliučiai nieko. Užsiimi kokia nors trivialia veikla, kurios esmė prastumt laiką iki ... well you have no idea iki ko, bet atrodo kad ta riba, tas slenkstis ties kuriuo viskas pasikeis yra už kitos "the mentalist" serijos ar penkių šimtų kodo eilučių. Well it isn't.

I'm a broken boy, I guess. Can't enjoy shit which I'm supposed(?) to enjoy, won't hate things that are generally hated, don't appreciate things that should be appreciated. Or maybe I'm not broken at all...maybe the reality is broken: gal mano narkomaniška-priklausomybė nuo streso, deadline'ų, neišsimiegojimo ir pergrūsto tvarkaraščio, to jausmo, jog būtina atlikt tam tikrus darbus, pasiekt tam tikrų rezultatų ir apskritai, ieškojimas tos ribos, ties kuria aš  galiausiai kapituliuosiu yra natūrali post-universitetinio gyvenimo stadija? Occam's razor says - in your fucking dreams, fool.

Nekenčiu atsotogų. Nekenčiu galimybės užsiimt kuo tik nori ir kada nori - kelionių miestan, ėjimų į kino teatrus, pool'o žaidimų ir alaus gėrimo, knygų skaitymo ir programų rašymo, ilgo miego ir sėdėjimo iki paryčių, susirašinėjimų ir blog'o rašymo (šį įrašą rašau jau trečia diena), gandų bei apkalbų, kelionių ir atvykimų ir visų svarbiausia - baimės nieko nenuveikt per atostogas.

P.S. šis įrašas nėra ir neturėtų būti nuoseklus bei logiškas. It's just some dumb shit I wrote while thinking about what I should do next.