The fuck is wrong with you

Kaip ir daugelis expatnikų, bent porą kartų metuose grįžtu Lietuvon. Šiaip sau. Aplankyt šeimą, susitikt su draugais, pasivalkiot tom pačiom, iki skausmo pažįstamom gatvėm (tik dabar šen bei ten dar stovi koks naujas Lidlas) ir t.t. Nors būdamas anapus Poznanės skaitau you-wont-believe-what-happens-next.lt ir kitus lietuviškus šūdraščius.lt, nothing prepared me for the shit that actually goes on in here. Kad mielas skaitytojas nebūtų priblokštas informacijos pertekliaus, turinį dėstysiu palaipsniui, viena nesąmonė po kitos.

Kadangi paskutinį kartą šiame Dievo užmirštame rantaliatoriuje pasireiškiau prieš kiek daugiau nei trejus metus, turėsit man atleistį raiškos ir spalvingų išsireiškimų stoką. It takes some time to get into my usual paranoiance (yes, it's a real word. Yes, it is made up, and all this is a lie). So here we go.

Shitcase #1: naujasis darbo kodeksas

Nothing new here, right? Lengviau atleist, mažiau išmokų, mažiau atostogų, daugiau neužtikrintumo iš darbuotojo pusės. Darbo jėgos liberalizavimas, they call it. Nuo ko ją liberalizuot/kas ją suėmęs, ffs, mąstau aš sau, leisdamas penktą iš 30'ies savo vokiškų atostoginių (darbo, ne kalendorinių) dienų. Cut the crap su tais pačiais argumentais apie konkurencingumo didinimą ir pan. Krušt visą šalį dėl kelių šimtų darbo vietų (assuming, kad 380€ minimumas yra neperžengiamas tarptautinės konkurencijos barjeras). Niekas į tą Lietuvą pradrožtų call-centrų, cukruoto vandens perpilstymo ir dar kokio-tais krušalo gaminimo įmonių nekels ir niekam jų nereikia. Lietuviai yra pakankamai išradingi, kad patys ištemptų savo ekonomiką, just stop with the capitalistic diarrhea and political impotence. Just. Stop.

Berašant visą šitą bullshit, per teliką pasirodo kokia tai politinė babcė, aiškinanti, kad jai po kadencijos LR Seime prireiks mažiausiai 6k€, jog grįžti į darbo rinką, ir kad tai turėtų padengt jos išeitinė išmoka (kuri, pasirodo, sieks 17k€). Darbo jėgos liberalizavimas, pasirodo, viešajam sektoriui nereikalingas. Last time I checked, pasibaigus terminuotai sutarčiai išeitinės kompensacijos nemokamos (o Seimo kadencija, kaip ten bežiūrėtum, ir yra terminuota sutartis). Tada kitas kelmgraužis pradeda pasakot, kad rinkimų metu neperrinkti Seimo nariai yra tas pats, kaip privačiame sektoriuje atleistas darbuotojas, tad kodėl jam turėtų galioti kitos taisyklės (t.y. jam turėtų būti mokama išeitinė kompensacija, bet ne ta vieno mėnesio, kaip paprastam mužikui, o ta šešių mėnesių).

What kind of cognitive dissonance of the spotless mind is this shit? No, really. Dažniausiai visai smagu pasijuokt iš viešojo sektoriaus atotrūkio nuo likusios šalies, bet čia net ir George Carlin pasimestų. Seimas kruša visus kitus subtiliai ir po truputį - that was always the deal. Tai, kas čia dabar? This is illegal, Roy.

Shitcase #2: viešieji pirkimai

Prieš metus su drauge įsirengėm naują virtuvę Niemclande. Sumokėjom aštuonis lietuviškus šaukštus. Pigiai visai, atsižvelgiant į tai, kad vien atvežimas ir įrengimas kainavo du šaukštus. Ot ėmė ir išlindo į žinias, kad viešieji pirkimai Lietuvėlėj yra nekontroliuojami. Daug rankų plauna daug kitų rankų ir galų gale viskas visiems gerai, nes visos rankos švarios. Mielas skaitytojau, eik ir pavartyk viešųjų pirkimų duombazę. For shits and giggles. Look at all dem monies. Vieni nuomoja mikrūškę už 23k€, kiti visą autobusą su vairuotoju už 3k€. Vieni perka radioaktyvias medžiagas už 3k€, kiti apklotus už 203k€. And not a single soul gives a fuckery fuck about it. Aš, aišku, nė velnio neraukiu apie daugumą tų daiktų, bei jų vertę (nors 600€ už paklodę gal ir kiek daugoka), bet gal kas nors vis tiek turėtų pacheckint. You know, for the hell of it. Gal tie šaukštai ir paklodės tikrai superiniai, o gal tai maybelline.

Shitcase #3: parolimpiečių premijos

Čia irgi viskas normaliai - kam tau, invalidui, tos lygios teisės? Ir kad jau kalbam apie suprantamus dalykus - kas leido moterim balsuot ir dirbt? Nuo kada homoseksualūs asmenys nebesodinami į kalėjimą? Kas paleido visas tas buožes iš konclagerių? Come on, people. Lygios teisės yra sveikų baltaodžių vyrų privilegija. Stop messing with our shit, wheelchairpeople.

Premjeras, sujaudintas parolimpiečių pasiekimo (ir visai ne klausimo kodėl jų premijos septynis kartus mažesnės nei sveikų sportininkų), nusprendė (ačiū, Dievui) premijas padvigubinti (still five times less), bet tą padvigubinimą išmokėt kitąmet. Bus **drum roll, please** svarstoma ar premijas suvienodint. Jei, karc, taip būtų nuspręsta, teks taip pat spręsti, ar tą vienodinimą atlikt mažinant premijas sveikiesiems, ar didinant tiems su negalia.

Do you even hear yourselves speak, dipshits? Holy shit.

Shitcase #4: Masiulis

Čia irgi nieko keisto, jei koks tai ministronis gauna kelis šimtus tūkstančių iš kokio tai koncerno. Ne, ne kyšis. Taip, paskola be palūkanų ir sutarties. Taip, paskolą atiduos per metus. Taip, uždirba mažiau nei 3k per mėnesį, bet, cituojant Coelho, jei kažko tikrai nori, pats pasaulis tau padės tai pasiekti.

Read this.

Aš tikrai nieko nemeluoju. Aš dar kartą noriu pasakyti, kad aš kaip politikas padariau nedovanotinas klaidas, supainiodamas, pamindamas politinę moralę ir dėl to aš labai išgyvenu. O dabar ką aš sakau, tai yra tiesa.

Shitcase #5: Hotel California

Žinoma sena lietuviška patarlė: "nori pastatyt namą, statyk didesnį, nei leistina viešbutį". Simple as that. Vienas lietuvis stato "viešbutį", kiti davolni perka, nes sutarty parašyta, kad pastato paskirtis bus pakeista ir kad, and I'm not shitting you on this one, "visas baudas ir nuostolius apmokės statybų bendrovė". Let me translate that for you: pačioj sutarty visos sutarties pusės sutaria, kad veikla neteisėta, bet visi žino, kad pastato niekas negriaus ... for reasons. Kažkas ryškiai prasnaudė visus subtilumo kursus. Lietuviai, būdami gilūs krikščionys, žino, kad iš pradžių reikia daryt, o po to prašyt atleidimo. Cituojant statybų įmonės savininką: "viskas ten yra gerai, ir aš nežinau kuo jie ten nepatenkinti". Cituojant užmirštą lietuvos poetą: kas kam neaišku?

---

... ir čia tik savaitė lietuviškų naujienų. Wha...

Didžiausia visų šių shitcase'ų problema yra ta, kad net neaišku iš kurios pusės reiktų pradėt tvarkyt, kad sumažint visą tą bardaką. Eilė referendumų? Steigt partiją ir bandyt atkrušt tvarką iš vidaus? #occupy? Blogiausia, kad šios istorijos primena mano paties postus, kuomet parašęs neperskaitau antrą kartą ir spaudžiu "publish". Just plain bullshit. Nei prielaidos, nei paaiškinimai, nei pasekmės net iš tolo neprimena kažko suderinamo su logišku mąstymu. **wink, wink** and carry on.

Lietuva, taip gyventi verta.