2010 m. vasario 9 d.

Bitutės ir meškiukai

Iš visų, iki šiol man tekusių mokytis (teisės) dalykų, aplinkos teisė (aka bitučių ir meškiukų teisė) is the fokken worse and absurd. Ar ben jau dėstytuvas paverčia tą dalyką absurdišku, egzamine klausinėdamas kiek žuvies galima teisėtai pagaut per dieną. Who - except da fishons - fokken cares?!

Kitose teisės šakose (baudžiakas, civilinė, etc.), bent jau gali perprast kažkokią sistemą, principus, kažką išmąstyt. Bitučių ir meškiukų įstatymus reikia stačiai iškalt, nes suvokt čia neįmanoma nieko. Tuo pačiu pamatai koks platus yra viešosios valdžios administracinis aparatas ir kiek institucijų egzistuoja vien tam tikros, niekam nerūpinčios ir absurdiškos funkcijos atlikimui (panašu, jog labai nedaug trūksta iki " generalinio krūmų genėjimo kaimų vietovėse ir pamiškėse patariamojo komiteto prezidiumo susirinkimo" įsteigimo).

Anyhow, grįžtant prie temos, pasirodo jog fenomenas "dalyko egzistavimas studijų programoje, nes negražu būtų atleist seną profesorių" yra būdingas ne tik EF. Mano galva, jei jau kiši tokį šlamštą į studijų programą, tai bent jau sudaryk pačio dalyko programą bent kiek aktualią ir įsipaišančią į bendrą kontekstą. Ar tikrai eiliniam Lietuvos teisininkui svarbu žinot kam skirtas rezervatinis, specialusis ar ūkinis miškas? Ar tikrai svarbu žinot kokius dokumentus reikia turėt norint sumedžiot barsuką? (Beje, barsukų ir kitokių olose gyvenančių keturkojų nacionalinės medžioklės ypatumams dėstyme/egzamine skirta beprasmiškai daug dėmesio). Jei fiziškai neįmanoma užduot prasmingų klausimų per egzaminą, tai ar tikrai toks dalykas reikalingas?