Vidutiniškai, vidutinis vidutiniokas gyvena ko gero labai jau vidutinišką gyvenimą. Same shit, different day, different month .. you get the drift. So yeah, life's boring, bent jau didžiąją jos dalį. Trečdalį pramiegam, kas mano galva yra fun, bet vargu ar tamsta tam pritarsit, trečdalį pradirbam, kokį dešimtadalį praleidžiam grauždami šlamštą (išskyrus fatface'us, kurie daugiau valgo nei miega), ko gero tiek pat praleidžiam iš/į kurnors keliaudami, ko nors laukdami ir t.t. Vienžo, įdomybėms lieka ne tiek jau ir daug laiko.
Bet kartais, geriau pagalvojus, everyday boring life's pretty interesting. Na, bent jau apie tai susimąsčiau vakar, dieną, kuomet nesisekė absoliučiai viskas. Fokken opposites-day. Pavėluoji į traukinį → važiuoji autobusu, kuris vėluoja → pagaliau atvykęs ten kur taip ilgai keliavai, įlipi ne į tą maršrutinį autobusiuką → nuvažiuoji į kitą miesto galą → apsuki ratą ir grįžti ten, kur pradėjai → pamatai, kaip prieš akis nuvažiuoja paskutinis tau tinkantis tos dienos autobusas → saulei nusileidus stovi svetimo, mažai pažįstamo miesto stoties rajone. Chain reaction caused by a fokken cup of fokken coffee.
Įsivaizduoju kaip būtų pasikeitusi mano diena, neatsitikus bent vienam iš šių įvykių. Viena klaida mažiau ir tu jau visai kitas žmogus, gyvenantis visai kitą gyvenimą. Fokken sliding doors, isn't it? Aišku, gal ne tokiam grand-scale, but you never know. Pavėluot į autobusą, kuris nulėks nuo tilto, gali būt visai handy, pavėluot į paskutinį autobusą white-folks-better-lock-ya-doors rajonely (kokiam aš gyvenau prieš porą metų JAV) gali priverst tave susiparint, kad nespėjai į autobusą, lekiantį nuo tilto.
Panašu, jog suprast ar tau kažkur pasisekė, ar totaliai susimovei - įmanoma tik post factum, tad faktiškai tokio dalyko kaip bad luck nėra. Yra tik neišnaudotos galimybės ir alternatyvos. Kad ir kaip stengtumeis valdyt savo gyvenimą ir kreipt jį norima linkme, pažiūrėjus į bendrą vaizdą - tesi netašytas rąstas, plaukiantis pasroviui santykinai sraunia šūdų upe.
Bet kartais, geriau pagalvojus, everyday boring life's pretty interesting. Na, bent jau apie tai susimąsčiau vakar, dieną, kuomet nesisekė absoliučiai viskas. Fokken opposites-day. Pavėluoji į traukinį → važiuoji autobusu, kuris vėluoja → pagaliau atvykęs ten kur taip ilgai keliavai, įlipi ne į tą maršrutinį autobusiuką → nuvažiuoji į kitą miesto galą → apsuki ratą ir grįžti ten, kur pradėjai → pamatai, kaip prieš akis nuvažiuoja paskutinis tau tinkantis tos dienos autobusas → saulei nusileidus stovi svetimo, mažai pažįstamo miesto stoties rajone. Chain reaction caused by a fokken cup of fokken coffee.
Įsivaizduoju kaip būtų pasikeitusi mano diena, neatsitikus bent vienam iš šių įvykių. Viena klaida mažiau ir tu jau visai kitas žmogus, gyvenantis visai kitą gyvenimą. Fokken sliding doors, isn't it? Aišku, gal ne tokiam grand-scale, but you never know. Pavėluot į autobusą, kuris nulėks nuo tilto, gali būt visai handy, pavėluot į paskutinį autobusą white-folks-better-lock-ya-doors rajonely (kokiam aš gyvenau prieš porą metų JAV) gali priverst tave susiparint, kad nespėjai į autobusą, lekiantį nuo tilto.
Panašu, jog suprast ar tau kažkur pasisekė, ar totaliai susimovei - įmanoma tik post factum, tad faktiškai tokio dalyko kaip bad luck nėra. Yra tik neišnaudotos galimybės ir alternatyvos. Kad ir kaip stengtumeis valdyt savo gyvenimą ir kreipt jį norima linkme, pažiūrėjus į bendrą vaizdą - tesi netašytas rąstas, plaukiantis pasroviui santykinai sraunia šūdų upe.
Note to self: all in all, punktualumas yra highly overrated.
