There art spoilers: married, religious and thus happy (yeah right) poeple, please don't read below this shit - (~shit~).
Kas čia visiem su tuo quick-save mygtuku pasidarė pastaruoju metu? Seriously, panašu, kad faktiškai bet kas, sugebantis kokiu nors būdu susirast sau antrą galą (porą) tuoj pat tempiasi jį/ją (galą/galę) bažnyčion ir pančioja visokiais pažadais, jog tas nelaimėlis savo noru likusį gyvenimą apribotų dvejomis galimybėmis: kasryt atsibust į vis tą patį, kasdien tampantį vis labiau annoyed veidą arba pasidaryt sau galą, bo drąsusis savanoris raštu sutinka, kad tik death may do him part nuo jo antrojo galo.
Apie santuokos, kaip instituto totalią beprasmybę galit pasiskaityt Kolegos rašliavoje (kažkur pamenu yra rašęs), aš tiesiog šiaip, bendrais bruožais norėčiau pasistebėt kas darosi šiuolaikiniam suskystėjusiam jaunimėliui ir išvis - WTF?
Kiek hipoerbolizuodamas, bet turbūt per daug neatitoldamas nuo realybės, galiu teigt, jog faktiškai visos mano pažįstamos merginos (daugiau nei dvi -- aut. past.) jau vienaip ar kitaip yra užsiquicksave'inusios savo jaukius (dream on..) gyvenimėlius ir jau kuria asmeninius desperate housewives sezonus. Aš suprantu, kad faktiškai baigus univerą ir pradėjus dirbt (ar nedirbt, whichever you prefer) kaip ir nebelieka ką įdomesnio veikt, o tradiiiicijos (mighty dogma of shitz) sako, kad reikia pasijamt vyran kokį kakalį ir pradėt visą su tuom susijusią bezabraziją, bet ar tikrai, esant 23'ejų (jei tiek dar ištempėt be žiedų) nebėr daugiau ką daryt pasauly?
Kadangi sprendimas su kuo praleist visą likusį (na, bent jau teoriškai) gyvenimą yra pretty important one (B. Schwartz - paradox of choice - choosing a meal for eternity), draugams-vestuvininkams uždavęs klausimą "is he/she really THE one" dažniausiai išgirstu/pamatau (mimika) same shit all over - "weeeell, it's, yoouu know, good enough". Taigi, užuot bandę susikurt savo Romeo & Juliet with a happy ending, piliečiai dvidešimtmečiai spaudinėja SAVE (nerd joke), karc better shit wouldn't come.
Žinoma, turbūt aš čia vienas toks avigalvis, nesuprantantis ką tokio nuostabaus su žmogum ir jo gyvenimu padaro tas žiedas ir paskui jį sekantis teatras, bet WHY ON EARTH viskas turi vykti būūtent tokia tvarka? Jei visą gyvenimą eilinei viešos nuomonės aukai (read: You) nebūtų peršama vis ta pati nuvalkiota pasaulėžiūra ir vienintelio "teisingo kelio" sanprata, negi tam tikru gyvenimo momentu toks žmogus imtų ir savarankiškai išmąstytų "hmm.. aš jaučiu nenumaldomą norą nusitempt savo antrąjį galą į menamai egzistuojančios aukščiausiosios, visagalės būtybės (read:Turbūt tik man vienam šviečiasi, jog visas tas institutas reikalingas tik tam, kad būtų įmanoma neužlenkiant užaugint kokį benkartą, o vienam iš galų persigalvojus - priverst laikytis pažado teisine prievarta. Ta-daaam.ŽenkaGod) filialą Papartiškių kaime ir iš tūkstančių metų senumo grožinės literatūros kūrinio skaitančiam bei to niekad gyvenime pačiam nepatirsiančiam, juokingai apsirengusiam pensininkui (read: kunigui) nuobodžiai spoksant prisiekti, jog nuo šiol visą likusį gyvenimą būsiu ištikimas ir mylintis, ir ... ir puikiai suprantu, jog faktiškai ši priesaika turi tik menamą vertę, because people are hypocrites"
Note to self: dogma sucks dogz bollocks.
Post scriptum to self: dabar atrodai kaip nepatikimas, neištikimas ir atsakomybės vengiantis придурок. Good job.
copyright iliustracija - gudas.lt
