Pastaruoju metu kažkaip non-intentionally patraukė prie detektyvų. Arba panašaus kalibro šūdo. For fokk's sake, kaip, pasirodo, yra sunku šiais laikais susirast knygą, kurioje kas nors nemiršta pirmose trejose pastraipose. Faktiškai neįmanoma. Is there really nothing more interesting than dying fictional arse-holes?Anyhow, laukiant autobuso Berlyno aerouoste (yes, yes, have a nice laugh, I'll wait) sugalvojau, jog turiu ryškiai per daug lyčno pinigo ir reiktų jį kažkur paleist. Tsakant, padėt Vokietijai pakilt iš recesijos (neabejoju, mano 13 Eurų gan ženkliai prisidėjo prie Jūrgeno ir Zlatko (sad inside joke) gerovės kūrimo). Greitomis permetęs visas vietiniam knygynėly esančias knygas, ... , permečiau jas dar kartą, šįkart lėtai. Vokiečiai, you have issues. Nei vieno romano-romaniūkščio-romanaičio, kuriame kas nors, kaip jau minėjau, neužsilenktų pirmame puslapyje. Kas čia per fetišas skrendant skaityt vien apie "ex-specnaz, detektyvą morką, vyriausiąjį CSI kriminalistą ir (rankų) supermodelį/architektą (laisvalaikiu), mokantį 8 kalbas, įskaitant babiloniečių ir finikiečiu (su lengvu pietų Graikijos akcentu), tobulai įvaldžiusį kontrabosą ir laisvu nuo darbo policijoje bei modeliavimo laiku grojantį labdaros koncertus moterų aukšto režimo kalėjimuose"? Gerai, gal toks personažas ir neegzistuoja (yet!), bet just wait for it..
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad mano pasirinkimas faktiškai iš "apie ką skaityt" nusirito iki "apie kokią žmogžudystę skaityt", per daug vargo renkantis neturėjau (visgi, kad tai išsiaiškint, tereikėjo perskaityt kelias pirmas knygos eilutes). Galiausiai, tiesiogine to žodžio prasme "iš pirmos pastraipos" išsirinkau Jo Nesbø (had no Idea who this lad was) - "Die Fährte" (pėdsakas).
Kadangi nesu detektyvų ir, vėlgi cituojant klasikus, panašaus kalibro šūdo megėjas, knyga paliko savotišką įspūdį. Siužetas įdomus, vienas iš nusikaltimų (banko apiplėšimas) labai paprastas ir lengvai perprantamas (atpažint negerietį užtenka trečdalio knygos), kitas - truputį mindfuck'inis. Na gal ir netruputį, geriau pagalvojus.
Trumpai apie turinį:
Pagrindinis knygos herojus, detektyvas/inspektorius/who-really-cares, Harry Hole atsiduria lengvai įdomioje situacijoje: nuėjęs pas šimtą metų nematytą čigonę-draugužęAnyhow, nors knyga kiek lėkštoka, storoka (560 psl vokiško pilstymo) ir vietomis naiviai juokinga, skaityt ją lėktuve - visai nieko. Nemanau, jog Jo sulauks iš manęs papildomų Eurų, bo let's be honest: one Hole is enough.pasibirbintpasišnekučiuot, ryte prabunda savo xatoj nė velnio nenuraukdamas arpasibirbinopasišnekučiavo ir apskritai what-the-fock happened/did not happen. Nuvykęs darban gauna iškvietimą į žmogždudystės/savižudybės vietą - yes, my naive friend, you are right - savo did-I-or-did-I-not draugužės namus. Ooops. Kaip ir galima tikėtis, nuo to momento viskas eina tik focken' downhill. Tuo pačiu mieste įsisiautėja serijinis gimme-the-money-byatch bankų plėšikas, tad seklys Skylė darbo metu yra priverstas gaudyt vyrą su kojine ant galvos, o laisvu laiku aiškintis kas tas šmikis, kuris su Glok'u pabirbino jo booty-call. Iiiinteresting.
7/10
