Jei esi traktoristas, kaip taisyklė (turbūt) domiesi traktoriais, traktorizmu (gražus, kalbajobiškas žodis) ir su visu tuo susijusiais reiškiniais. O jei esi nevėkšla blog'eris?So yeah, petite yra ko gero pirmoji pasaulyje blogspotininkė, parašiusi knygą. Ryšium su tuom, pateikiu penkias priežastis, kodėl mes, blogonautai, neturėtume reikštis kur nors kitur nei savo dievo užmirštuose ir niekeno neskaitomuose tinklaraščiuose, juolab knygose:
1. Bloggers (yes, you too, whatever your ego's tellin' you) suck at writing. Aprašyt kokius koldūnus valgei pietums ir kaip po langais ant žolytės miega bomžas nėra tas pats, kaip rašyt rišlų ir logišką tekstą.
2. Bloggers write posts, not stories. Kiekvienas post'as tėra tam tikro įvykio (ar daugumos Lietuvos blogerių atveju - Apple produkcijos) snapshot'as - ištempta akimirka. Tarp post'ų, kaip itin griežta taisyklė, nebūna visiškai jokio ryšio, neįmanomas joks tęstinumas. Būtent tokia yra ir ši knyga - post'ų kratinys.
3. Jei, tamsta rašot (jei išvis rašot) panašiai kaip Jūsų gerbiamas(?) autorius - tuomet neturit žalio supratimo nei apie gramatiką, nei sintaksę, nei kuria kalba - lietuvių, english ar engrish (broken english) rašot. The odds are - brokeback engrish. Srry.
4. Blogeriai rašo absoliučiai neįdomiom ir tik juos vienus (o Apple produkcijos atveju - nieką) dominančiom temom. Ką daugiau gali dominti įrašas apie kątik laikytą estetikos egzaminą?! Not even your ever-loving-grandma would read shit like that.
5. Popierinė knyga neturi komentarų skilties ir google analytics. 95% (absoliučiai teisinga, nors ir iš piršto laužta statistika) blogpalaikių rašo vien dėl galimybės padūsaut atviram etery ir po to stebėt kiek žmonių tuos dusulius skaito bei komentuoja (kas delfi komentatorių krašte yra gan mėgiamas užsiėmimas).
Grižtant prie knygos - it sucked. Remiantis vidutinio paranoiko su šizofrenijos prietemomis vertybių skale, vertinčiau: 5/10, kadangi jai būdingi visi aukščiau paminėti punktai. Nėra jokio ryšio tarp skyrių (well, except that they all suck), siužetas, tiksliau aprašomas gyvenimas taip arti medianos, jog jo akivaizdoj pasirinkimas kokio įdaro - mėsos ar bulvių - koldūnus valgyt pietumas (taip, tai antras kartas, kuomet šiame įraše paminiu koldūnus ir taip, juos tuoj tuoj valgysiu vakarienei. Su bulvių įdaru. Ačiū) atrodo tarsi <insert random Oscar winning movie> prieš čigonų lėlių teatro spektaklį "Buratinas" (was looking for a more confusing example, got tired, wrote whatever came to mind first. Srry).
Siužetas in a nutshell (with spoilers, traces of nuts and tears of sadness):
Petite visą gyvenimą svajoja gyvent Prancūzijoj. Būdama 17'os atvyksta metams pagal mainų programą, pasibarškina su pirmu sutiktu (pirmu paminėtu knygoj) prancūzu ir išvažiuoja. Po metų grįžta ir pakimba (nusikabina) ant antro sutikto (antro paminėto knygoj) prancūzo, su kuriuo pasibarškina ir apsigyvena (su retu barškinimusi ištempia aštuonerius metus). Pasigimdžius dukrą, supranta, jog it sucks dogz bollocks major time (nors knygoj vis kartojama, atseit "dukros gimimas - tai geriausia kas įvyko mano gyvenime!!!", o po to tam pačiam paragrafe pateikiama detali analizė kaip dukros atsiradimas sugriovė jos gyvenimą, kaip jai trukdo ir kaip ji negaliI rest my case.barškintistūsintis su prancūzais).
Anyhow, iš neturėjimo ką veikt, mademoiselle pa'click'ina šian bei ten ir susikuria blog'ą, kuriame detaliai aprašo viską, pradedant koldūnais (almost ready), baigiant barškinimusi viešbuty su naujuoju draugu. Aaah yes, reikia paminėt ir naująjį draugą. Beveik pasakojimo pradžioj Jaunoji dama meta savo kuiną, su kuriuo užsėjo ir užderėjo dukrą ir gyveno aštuonerius metus ir pradeda tampytis su vienu iš blog'o komentatorių (how low can you go?! Tai yra net liūdniau už IRC'inius blind date'us). Relationship in a nutshell: pamatęs, jog mademoiselle tikrame gyvenime yra nepalyginamai labiau susimovus (like we all are) nei online (can't edit/review reality, bitch), susirenka šmutkes ir dingsta kaip dūmas (how low is that: to be dumped by a blog-commentator with a cliché line "it's not you..it's me"). Knyga baigiasi petite ampąstymu, jog bloginti visgi yra gerai.
Note to self: Karma's a bitch. A fair bitch though..
